Voivodinos istorija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Europos regionai
Vojvodina / Војводина
Šalis Serbija (Voivodina), Rumunija, Vengrija, Kroatija
Tautos mišrus
Valstybės IX, XI, XVI a.
Miestai Novi Sad
Voivodinos istoriniai regionai:
Baranja, Bačka, Banatas, Sremas

Voivodinos istorija – Voivodinos, istorinio Europos regiono, istorija.

Seniausiais laikais regiono istorija buvo susijusi su Panonijos istorija. Viduramžiais iki X a. regionui didžiausios įtakos turėjo Bulgarija, o X–XIX a. – Vengrijos karalystė. Tačiau per šį ilgą laiką buvo keletas sporadiško valstybingumo laikotarpių, kuomet čia egzistavo savarankiškos kunigaikštystės: tai įvyko IX, XI, XV ir XVI a. Nuo XV a. į teritoriją ėmė keltis serbai, kurie bėgo iš pietų, nuo Osmanų imperijos grėsmės.

XX a. pradžioje pirmą kartą kartu su Serbija atsidūrė viename valstybiniame junginyje, Jugoslavijos Karalystėje. Vėliau kaip Serbijos autonominė provncija buvo Jugoslavijos SFR, Jugoslavijos FR, Serbijai ir Juodkalnijai, o nuo 2006 m. – nepriklausomoje Serbijos valstybėje.

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Suvienyta Voivodina XIX a. ir keturi jos regionai

Istorinis Voivodinos regionas šiuo metu yra administruojamas keleto valstybių. Didžiausią jo dalį sudaro Serbijoje esanti Voivodina, tačiau regionui taip pat priskiriamos gretimos teritorijos vakarų Rumunijoje (Timišo apskritis), pietų Vengrijoje (Barania ir Bač Kiškūnas) ir rytų Kroatijoje (Osijeko–Baranijos apskritis ir Vukovaro–Srijemo apskritis).

Voivodina apima pietinę Panonijos lygumų dalį. Rytuose ją uždaro Karpatai, pietuose ji pereina į etninių serbų gyvenamas miškingąją Šumadiję ir Mačvą. Į šiaurę nuo Voivodinos yra istorinė Vengrija, o vakaruose – Slavonija. Svarbiausia regiono upė yra Dunojus (Voivodina apima jo vidurinę atkarpą) bei vietiniai jo intakai – Tisos, Savos žemupiai.

Pati Voivodina dalinama į keturis regionus: Baranja yra Vengrijoje ir Kroatijoje (į vakarus nuo Dunojaus), Sremas – Serbijoje ir Kroatijoje (tarp Dunojaus ir Savos), Bačka – Serbijoje (į vakarus nuo Tisos), o Banatas – Serbijoje ir Rumunijoje (į rytus nuo Tisos).

Senovės istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – Panonijos istorija.

Geografiškai regionas yra pietinėje Panonijos dalyje, todėl iki VIII a. regiono istorija artimai susijusi su Panonijos istorija. Nuo seniausių laikų regioną dalinosi indoeuropiečiai dakai (rytuose) ir ilyrai (vakaruose), tačiau III a. pr. m. e. tarp jų apsigyveno keltai (bojai ir skordiskai).

I mūsų eros amžiuje regioną užvaldė Romos imperija, kuri čia įkūrė Panonijos (Sreme ir Baranjoje) ir Dakijos provincijas (Banate). Valdant romėnams vietos gyventojai buvo sparčiai romanizuojami. Sirmiumas (šiandien Sremska Mitrovica) buvo viena iš keturių imperijos sostinių, o šeši imperatoriai gimė jame arba jo apylinkėse. Istorinė Bačka liko nekontroliuojama, ir ją apgyvendino iranėnai jazygai. Iš čia jie rengė grobiamuosius žygius į Dakiją, kol ją galutinai nukariavo.

Po Romos imperijos žlugimo Voivodinos teritorija priklausė Hunų imperijai. Šiems nusilpus, VI a. į teritoriją migravo slavai, jie, įskaitant ir dabartinių serbų protėvius, įsikurė šiandieninėje Voivodinoje VI ir VII amžiais. Kadangi slavai nepasiekė ryšesnės politinės konsolidacijos, hegemoniją įgijo gepidai, o vėliau – Avarų kaganatas. Pastarasis su pertraukomis kontroliavo Voivodiną nuo VI a. vidurio iki IX a. pradžios. Tiek gepidams, tiek avarams Voivodina buvo strategiškai svarbiausias kontroliuojamas regionas, čia koncentravosi svarbiausios gyvenvietės.

Po Avarų kaganato žlugimo Voivodina, kartu su visa Panonijos lyguma, perėjo Bulgarijos imperijai. IX amžiuje regioną valdė Bulgarų kunigaikščiai Salanas (Bačkoje) ir Gladas (Banate). Salano rezidencija buvo Titelyje. XI a. Banate žinomas vietos kunigaikštis Ahtumas, o Sreme – Sermonas.

Vengrijos sudėtyje (X–XVI a.)[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Voivodinos istorija
Panonijos istorija
Pirmoji Bulgarijos imperija
Salanas, Gladas > Achtumas, Sermonas
Vengrijos karalystė
Sirmijos karalystė, Aukštutinė Sirmija
Jovanas Nenadas
Habsburgų monarchija
(Serbų Voivodina ir Tamiš Banatas)
Jugoslavijos karalystė (Banatas, Bačka ir Baranja, Dunojaus Banatas)
Banatas (1941–1944)
Jugoslavija (Voivodinos Autonominė Provincija)
Serbija (Voivodina)
Istoriniai regionai:
Baranja, Bačka, Banatas, Sremas

Nuo X a. Panonijoje įsigalėjo madjarai ir jų sukurta Vengrijos karalystė. Gana ankstyvu laikotarpiu jie paėmė kontrolę Bačkoje ir Baranjoje, o vėliau – Banate ir Sreme. Nuo tada iki pat XX a. pradžios su pertraukomis Voivodina priklausė Vengrijos karalystei. Ji buvo administruojama kaip Baranios, Bačo-Bodrogo, Šeremo, Trontalio ir Temeso komitatai.

Kai kurie istoriniai šaltiniai teigia, kad dabartinę Voivodiną valdė serbų karalius Stefanas Dragutinas (1282–1316) ir jo sūnus Vladislavas II (1316–1325).

Po to, kai Serbiją (1459) metais užkariavo Otomanų imperija, prasidėjo masinės serbų (tuo metu vadinamų raškais) migracijos į regioną. Tuo metu regionas buvo žinomas kaip Raškija (nemaišyti su giminingu pavadinimu Raška). Vėliau serbų despotai valdė kai kurias Voivodinos dalis kaip Vengrijos karalių vasalai. Despotų rezidencija buvo šiandieniniame Kupinovo, Sreme.

1526 metais Jovanas Nenadas, serbų samdinių lyderis, įtvirtino savo valdžią Bačkoje, šiauriniame Banate ir mažoje dalyje Sremo. Jis sukūrė efemerinę nepriklausomą valstybę su sostine Suboticoje. Savo galios viršūnėje Jovanas Nenadas skelbėsi esąs „Serbijos imperatorius“. Pasinaudodami labai neaiškia karine ir politine situacija, Vengrijos didikai sujungė savo pajėgas, nukreipė jas prieš Nenadą ir nugalėjo serbų būrius 1527 vasarą. Pats „imperatorius“ buvo nužudytas, o jo valstybė žlugo.

Osmanų ir Vengrijos sudėtyje (XVI–XIX a.)[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1568 m. kraštą trumpam nukariavo Osmanų imperija ir įsteigė čia savo administracinius vienetus. Svarbiausi jų buvo Temešvaro ejaletas (Banate), Siremo sandžakas (Sreme) ir Segedino sandžakas (Bačkoje). Tačiau nuo XVI a. pabaigos teritorijas palaipsniui susigrąžino Vengrijos karalystė (Habsburgų monarchijos sudėtyje).

Gegužės Asamblėjoje Sremski Karlovci mieste 1848 metais serbai deklaravo Serbijos Voivodinos (Serbijos kunigaikštystė – autonominis serbų regionas Austrijos imperijoje konstituciją. Serbijos Kunigaikštystės sudėtyje buvo Sremas, Bačka, Banatas ir Baranja. Sremski Karlovci miesto metropolitas Josifas Rajačičius buvo išrinktas patriarchu, o Stevanas Šupljikacas pirmuoju kunigaikščiu.

1849 metų lapkritį Austrijos imperatoriaus sprendimu šis serbų regionas buvo pripažintas kaip teisėta karūnos žemė. Šį regioną valdė austrų vietininkas, o kunigaikščio titulas priklausė pačiam imperatoriui.

Serbijos sudėtyje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmojo pasaulinio karo pabaigoje Austrijos-Vengrijos imperija žlugo. 1918 metų spalio 29 dieną Sremas tapo Slovėnų, Kroatų ir Serbų valstybės dalimi. 1918 spalio 31 dieną Banato respublika buvo paskelbta Temišvare, Vengrijos valdžia pripažino jos nepriklausomoybę, tačiau ji gyvavo neilgai. Nuo 1918 metų gruodžio 1 dienos visa Voivodina – Serbų, Kroatų ir Slovėnų karalystės dalis.

Tarp 1929 ir 1941 regionas vadinosi Dunavska banovina (Dunojaus provincija).

II pasaulinis karas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ašies pajėgos buvo okupavę regioną 19411944 metais. Bačka ir Baranja buvo prijungtos prie Vengrijos, o Sremas – prie Nepriklausomos Kroatijos valstybės. Tik maža dalis liko Serbijai.

Autonominė Serbijos provincija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ašies okupacija baigėsi 1944, o regionas politiškai atkurtas buvo 1945, kaip autonominė Serbijos provincija. Vietoje prieš tai buvusio pavadinimo Dunavska banovina, vėl sugrąžintas istorinis – Voivodina, o sostinė liko Novi Sade. Nuo 1945 autonomijos lygis keitėsi keletą kartų, o dabartinį provincijos statusą reguliuoja Omnibuso įstatymas, priimtas 2002.

Istorija žemėlapiuose[redaguoti | redaguoti vikitekstą]