Vilniaus Gedimino technikos universiteto Statybos fakultetas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio VGTU Statybos fakultetas)
Jump to navigation Jump to search
VGTU Statybos fakultetas
Statyba.jpg
VGTU SF logotipas
Įkurtas1920 m.
Dekanasprof. dr. Algirdas Juozapaitis
VietaVilnius, Lietuva
Svetainėwww.st.vgtu.lt

Vilniaus Gedimino technikos universiteto Statybos fakultetas – Vilniaus Gedimino technikos universiteto struktūrinis padalinys.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Statybos fakulteto atsiradimas susijęs su Aukštųjų kursų Kaune įkūrimu 1920 m., vėliau – su Technikos fakultetu Lietuvos universitete, o nuo 1930 m. – Vytauto Didžiojo universitete. 1940 m. fakultetas savo statusą įgijo ir dabartinį pavadinimą gavo Kauno Vytauto Didžiojo universitete.

1969 m. Statybos fakultetas persikėlė į Vilnių ir tapo naujai įkurto Vilniaus inžinerinio statybos instituto dalimi. Statybos fakulteto dekanais dirbo:

Katedros[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Fakultete veikia šios katedros:

Architektūros inžinerijos katedra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Katedra įkurta 2000 m. Pirmoji inžinerinės architektūros specializacijos 17 bakalaurų laida išleista 2004 m. 2008 m. bendras katedros parengtų bakalaurų skaičius pasiekė 105. Pirmoji architektūros inžinerijos specializacijos 11 magistrų laida buvo 2006 m. 2008 m. bendras katedros parengtų magistrų skaičius buvo 31.

2008 m. katedros pavadinimas pakeistas į Architektūros inžinerijos katedrą.

Katedrai nuo jos įsteigimo vadovauja prof. habil. dr. Josifas Parasonis.

Darbo ir gaisrinės saugos katedra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1985 m. įsteigta Darbo ir aplinkos apsaugos katedra. Pirmuoju katedros vedėju buvo doc. dr. Petras Čyras. Jis katedrai vadovavo iki 2002 m. 1995–1996 m. keturis mėnesius katedrai vadovavo habil. dr. Romualdas Mačiulaitis. Nuo 2002 m. katedros vedėju dirba doc. dr. Ritoldas Šukys.

1995 m. išleista pirmoji 19 absolventų gaisrinės saugos bakalaurų laida.

1995 m. prie katedros įkurtas universitetinis Žmonių saugos mokslo institutas. 1996 m. Darbo ir gaisrinės saugos katedroje pradėtos ergonomikos studijos. 2002 m. pradėti rengti saugos inžinerijos magistrai.

Katedrai priklauso Darbo ir gaisrinės saugos mokomoji laboratorija.

Gelžbetoninių ir mūrinių konstrukcijų katedra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1922 m. Lietuvos universiteto Technikos fakultete buvo įkurta tiltų katedra, kuriai buvo pavesta dėstyti akmeninius, medinius, geležinius ir gelžbetoninius tiltus ir rengti projektus. Ji buvo artimiausia pagal profilį Gelžbetoninių ir mūrinių konstrukcijų katedrai. Tarybų Sąjungai okupavus Lietuvą, Statybos fakultete vietoje Tiltų katedros įkurta Tiltų ir geležinių konstrukcijų katedra. Katedrai vadovavo doc. J. Kuodis.

1944 VDU Statybos fakultete buvo 14 katedrų. Tarp jų – gelžbetoninių konstrukcijų ir tiltų (vyr. dėst. A. Rozenbliumas) bei Metalinių konstrukcijų ir tiltų (doc. A. Bistrickas). Vilniuje, KPI vakariniame skyriuje, atidarytame 1956 m., gelžbetoninių konstrukcijų disciplina buvo dėstoma Statybos katedroje. Statybos katedra nuo 1965 m. padalyta į dvi: Miestų statybos (vedėjas doc. V. Kriščiūnas) ir Statybinių konstrukcijų (vedėjas prof. A. Kudzys).

Pertvarkius KPI Vilniaus filialą į Vilniaus inžinerinį statybos institutą (VISI), nuo statybinių konstrukcijų katedros 1969 m. atskirta jos dalis ir pavadinta Specialiųjų konstrukcijų katedra (vedėjas prof. A. Rozenbliumas). Nuo 1972 m. statybinių konstrukcijų katedra pavadinta Gelžbetoninių konstrukcijų katedra, kuri tapo vieninteliu koncentruotu moksliniu ir mokymo padaliniu gelžbetoninių ir mūrinių konstrukcijų srityje Lietuvoje. Todėl 1998 m. ji buvo pavadinta Gelžbetoninių ir mūrinių konstrukcijų katedra.

Katedrai priklauso Gelžbetoninių ir mūrinių konstrukcijų mokomoji laboratorija.

Geotechnikos katedra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1940 m. Kaune, Vytauto Didžiojo universitete, buvo įsteigta Inžinerinės geologijos katedra, tai ir buvo Geotechnikos katedros veiklos pradžia. 1970 m. katedra perkelta į VISI ir pavadinta Pagrindų ir pamatų katedra. 1992 m. VGTU ši katedra pavadinta Geotechnikos katedra.

Katedros vedėjai – prof. Mykolas Kaveckis (1950–1968), prof. Jonas Šimkus (1968–1980), prof. habil. dr. Antanas Alikonis (1980–1996), nuo 1996 m. – doc. dr. Vincentas Stragys.

Bakalauro studijose dėstomos trys pagrindines geotechnikos disciplinos: inžinerinė geologija, gruntų mechanika, pagrindai ir pamatai. Skaitomos ir pasirenkamos specialiosios disciplinos. Katedroje yra geotechnikos specialybės doktorantūra. Katedros iniciatyva nuo 1968 m. vyksta Baltijos geotechnikos konferencija.

Katedrai priklauso Geotechnikos mokomoji laboratorija ir Geotechnikos mokslo laboratorija.

Metalinių ir medinių konstrukcijų katedra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1969 m. Įsteigus Vilniaus inžinerinį statybos institutą katedros pavadinimas buvo Specialiųjų konstrukcijų katedra. 1972 m. katedra pavadinta Metalinių konstrukcijų katedra. 1995 m. buvo pervadinta į Metalinių ir medinių konstrukcijų katedrą.

Katedra yra profilinė. Ji specializuota metalinių, medinių ir kompozitinių konstrukcijų ir tiltų kursams pagrindinių akademinių ir profesinių, specializuotųjų profesinių, magistrantūros ir doktorantūros studijų studentams dėstyti tas specialybes, kurių programose numatyti šios srities dalykai. Be to, katedra vadovauja baigiamiesiems ir diplominiams darbams bei projektams, magistrantūros tezėms, doktorantų disertacijoms.

Katedros vedėjai:

  • 1969–1972 m. prof. habil. dr. Anatolijus Rozenbliumas;
  • 1973–1979 m. doc. dr. Algirdas Valentinavičius;
  • 1979–1984 m. doc. dr. Kazimieras Sapalas;
  • 1984–1989 m. doc. dr. Vladas Vaitkevičius;
  • 1989–1994 m. doc. dr. Jonas Juozaitis;
  • 1994–2007 m. doc. dr. Audronis Kazimieras Kvedaras;
  • nuo 2008 iki šiol prof. dr. Antanas Šapalas.

Katedrai priklauso Metalinių ir medinių konstrukcijų mokomoji laboratorija.

Statybinės mechanikos katedra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1922 m. Lietuvos Seimo nutarimu universiteto Technikos fakultete įkuriamas Statybos skyrius ir Statybinės mechanikos katedra.

1960 m. statybinės mechanikos mokslo centras persikelia į Vilnių. 1969 m. įkurtas Vilniaus inžinerinis statybos institutas, kuriame savo veiklą plėtojo lietuviškos optimizacinės statybinės mechanikos pradininko A. Čyro vadovaujama Statybinės mechanikos katedra. Optimizuojant konstrukcijas buvo taikoma matematinio programavimo dualumo teorija ir metodai, rezultatai buvo skelbiami „Lietuvos mechanikos rinkinyje„. VGTU Statybinės mechanikos katedra organizavo tarptautines konferencijas „Optimizacijos ir patikimumo problemos statybinėje mechanikoje“. Nuo 1991 m. Statybinės mechanikos katedra kuruoja tarptautinių konferencijų „Naujos statybinės medžiagos, konstrukcijos ir technologijos" sekciją „Konstrukcijų optimizacija ir nauji skaičiavimo metodai".

Katedros vėdėjai:

  • 1972–1987 m. prof. A. Čyras;
  • 1987–1997 m. doc. A. Krūtinis;
  • nuo 1997 m. iki šiol prof. Juozas Atkočiūnas.

Statybinių medžiagų katedra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Katedra buvo įsteigta 1975 m. Statybinių medžiagų katedros vedėjais įvairiais jos veiklos laikotarpiais buvo: 1975–1986 ir 1990–1995 m. – doc. dr. Albinas Gailius, 1986–1990 m. – doc. dr. Algimantas Pranas Naujokaitis, 1995–1996 m. – prof. habil. dr. Algimantas Kazragis, nuo 1996 metų iki dabar – prof. habil. dr. Romualdas Mačiulaitis.

Katedrai priklauso Statybinių medžiagų mokomoji laboratorija, kuri 2005 m. buvo pavadinta Prano Juodelės vardu.

Statybos technologijos ir vadybos katedra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1970 m. nuo Statybos ekonomikos katedros atsiskyrė Statybos darbų technologijos katedra, kuri 1993 m. buvo pavadinta į Statybos technologijos ir vadybos katedra.

Katedros vedėjais buvo:

  • 1987–1990 m. prof. habil. dr. Edmundas Kazimieras Zavadskas;
  • 1990–1992 m. doc. dr. Vladas Kriukelis;
  • 1992–1996 m. doc. dr. Romualdas Šimkus;
  • 1996–2001 m. prof. habil. dr. Artūras Kaldauskas;
  • nuo 2001 iki šiol prof. habil. dr. Edmundas Kazimieras Zavadskas.

Katedros dėstytojai, be tradicinių disciplinų, dėsto: statybos marketingą, statinių eksploatavimą ir renovaciją, matematinių metodų taikymą statyboje, finansų vadybą, kontraktus statyboje, verslo ekonomiką, kokybės valdymo sistemas, operacijų tyrimų metodus, auditą ir apskaitą bei kitas statybos inžinierių praktinei veiklai būtinas disciplinas. 1999 m. katedra pradėjo rengti dvejų metų nekilnojamojo turto vertinimo magistrus. Katedros kolektyvas aktyviai dalyvauja mokslo tiriamuosiuose darbuose.

Katedrai priklauso: Statybos technologijos ir vadybos mokomoji laboratorija, Statybos technologijos ir vadybos mokslo laboratorija

Tiltų ir specialiųjų statinių katedra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Statybos fakultete 1997 m. buvo pradėtos Energetikos ir transporto statybos studijos. 2001 m. pradėjo studijuoti pirmieji Tiltų ir viadukų studijų programos magistrantai. 2001 m. vasarą įkurta nauja Tiltų ir specialiųjų statinių katedra. Būsimieji tiltininkai VGTU rengiami kaip plataus profilio statybininkai, jie studijuoja ne tik tiltus, bet ir kitus specialiuosius statinius bei pastatus, gali tobulinti žinias tiltų pakraipos magistrantūroje. Katedros vedėjas yra prof. habil. dr. Gintaris Kaklauskas.

Kiti mokslo padaliniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Inovacinis specialiųjų konstrukcijų ir statinių mokslo institutas „Kompozitas“
  • Įrangos ir bandinių laboratorija

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]