Veršvų piliakalnis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Veršvų piliakalnis
Versvu piliakalnis.jpg
Piliakalnis iš šiaurės-rytų pusės

Veršvų piliakalnis
Koordinatės
54°55′3.2″N 23°50′19.5″E / 54.917556°N 23.838750°E / 54.917556; 23.838750Koordinatės: 54°55′3.2″N 23°50′19.5″E / 54.917556°N 23.838750°E / 54.917556; 23.838750
Savivaldybė Kauno rajonas
Seniūnija Šilainių seniūnija
Aukštis 37 m
Plotas 12x9
Naudotas I tūkstantmetis pr. m. e. - II tūkstantmečio pradžia
Žvalgytas 1943
Tirtas 1986 m.
Registro Nr. AR13/ 1805 /A323P

Veršvų piliakalnis – piliakalnis (Lietuvos Respublikos kultūros paminklų sąrašo Nr. AR13; unikalus objekto MC kodas 1805; registro iki 2005 m. balandžio 19 d. Nr. A323P) ir buvusi gyvenvietė Kauno rajono savivaldybės teritorijoje, Šilainių seniūnija. Pasiekiamas iš Islandijos plento žiedo ties IX fortu važiuojant Žemaičių plentu Vilijampolės link, Baltų prospektu, Šilainių plentu ir Gabijos gatve iki jos posūkio į dešinę vakarų kryptimi, toliau paėjus pro gyvenamuosius namus įgilintos magistralės­-vakarinio lanksto šiauriniu šonu 300 m į pietvakarius, yra kiek dešiniau, šlaitui leidžiantis į Nemuno slėnį.

Piliakalnis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Piliakalnis įrengtas Nemuno dešiniojo kranto aukštumos kyšulyje. Aikštelė beveik keturkampė, pailga rytų – vakarų kryptimi, 12x9 m dydžio. Jos rytiniame krašte supiltas 3,5 m aukščio, 20 m pločio pylimas, kurio išorinis 5 m aukščio šlaitas leidžiasi į 17 m pločio, 2 m gylio griovį. PV šlaite, 2 m žemiau aikštelės yra 3 m pločio terasa. Šlaitai statūs, 37 m aukščio. Piliakalnis apaugęs paskirais krūmais, šlaitų apatinėje dalyje­ – lapuočiais.

Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu – ­XIV a. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas dėl paskelbimo kultūros paminklu – 1998-05-19; Nr.612. Paminklo teritorijos plotas 15 200 m². Išmatavimai: 220 m ilgio rytų – vakarų kryptimi ir iki 130 m pločio.

Tyrimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1943 m. piliakalnį žvalgė Petras Tarasenka. [1] 1986 m. Vytautas Daugudis piliakalnio aikštelėje ištyrė 57 m² dydžio plotą, rado 1 m storio I tūkstantmečio pr. m. e. ­- XIV a. kultūrinį sluoksnį su stulpavietėmis, lygia keramika,XVIII a. – XIX a. kalvės liekanomis.

Gyvenvietė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Piliakalnio šiaurinėje papėdėje 1,5 ha plote buvo I tūkstantmečio pr. m. e. – XIII a. papėdės gyvenvietė, tyrinėta 19851986 ir 1997 m. Jos iki 1,5 m storio kultūriniame sluoksnyje aptikta pastatų liekanų, titnaginių grandukų, gremžtukų, skelčių, nuoskalų, geležinių peilių, akmeninių galąstuvų, sukamųjų girnų dalių, kirvio dalis, lygios, grublėtos ir žiestos keramikos. Gyvenvietė, ištyrus 1,5 % jos ploto, 1986 m. buvo sunaikinta tiesiant Kauno vakarinį lankstą. 1997 m. nustatyta, kad ties piliakalniu tebėra išlikę kultūrinio sluoksnio likučiai. 1 km į pietryčius buvo II a. – XIV a. kapinynas, tyrinėtas 1938-­1941 m., 1954 m.

Aplinkiniai piliakalniai[redaguoti vikitekstą]

Blank-50px.png Jaučakių piliakalnis 19 km Bernatonių piliakalnis 6 km Lepšiškių piliakalnis 14 km
Lentainių piliakalnis 8,5 km
Blank-50px.png
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Eigulių piliakalnis 5 km
Vieškūnų piliakalnis 14 km
Marvelės piliakalnis 2 km Aukštųjų Šančių piliakalnis 7,5 km

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lietuvos TSR archeologijos atlasas, II Piliakalniai, Vilnius, Mintis, 1975 m. t. 2 p. 181 (Nr. 816)
  • Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas, V., 1973, p.96.
  • Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1986 ir 1987 metais, leidimo metai 1988, p. 28-31.
  • Valstybės archeologijos komisijos medžiaga. KPC A. F.1. Ap.1. B.13. P.297-304.
  • Petras Tarasenka. Kauno senovė // Kauno tiesa, 1958 rugsėjo 19 ir 22.
  • Petras Kežinaitis. Kauno apylinkės. V.,1958. P.109.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]