Veiverių kalvagūbris

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Veiverių kalvagūbris – kalvagūbris Lietuvoje, Marijampolės, Kazlų Rūdos savivaldybėse bei Prienų ir Kauno rajonuose, Lietuvos Vidurio žemumos pietuose. Nusidriekęs iš pietvakarių į šiaurės rytus ir eina per Plutiškes, Skriaudžius, Veiverius, Pažėrus, Tabariškes. Toliau rytuose lygiagrečiai Veiverių kalvagūbriui driekiasi Šilavoto kalvagūbris. Gūbrio plotis 6-7 km, absoliutinis aukštis – ~90 m. Sudaro ~20 m virš aplinkinių žemumų iškilęs banguoto ir kiek kalvoto reljefo ruožas. Kalvagūbriu eina Šešupės ir Jiesios baseinų vandenskyra.

Susidarė paskutiniojo ledynmečio metu, kuomet ledyno plaštaka ir susitvenkę vandenys suklostė uolienų gūbrį. Sudaro moreninis priemolis, apklotas smulkiu smėliu. Veiverių kalvagūbris daugiausia bemiškis, paviršius intensyviai naudojamas ūkinėms reikmėms[1].

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Veiverių kalvagūbris. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. 476 psl.