Agrastas
| Ribes uva-crispa |
|---|
 Agrastas (Ribes uva-crispa) |
| Mokslinė klasifikacija |
Agrastas (Ribes uva-crispa) – agrastinių (Grossulariaceae) šeimos daugiametis uogakrūmis. Lietuvoje auginama iš paprastojo agrasto rūšies kilusios kultūrinės veislės.
Senosios europinės veislės kilusios iš paprastojo (europinio) agrasto (Ribes uva-crispa), augančio Pietų ir Vidurio Europoje bei Šiaurės Afrikoje. Lietuvoje agrastai auginami nuo XIX a. vidurio.[1]
Stiebai ir ūgliai dygliuoti arba be dyglių. Lapai 3–5 skiaučių. Vaisius – uoga su koteliu, apvalus arba pailgas, plikas arba plaukuotas; geltonas, žalias, raudonas, purpurinis. Neprinokusios uogos vartojamos konditerijoje, apnokusios – konservavimui, uogienėms, prinokusios – desertui, marmeladui, vynui, valgomos žalios. Ilgam laikymui uogos šaldomos ir sublimuojamos, konservuojamos cukrumi.
.jpg)
Agrastų uogose yra fruktozės, gliukozės, sacharozės, pektinų, organinių rūgščių (citrinos, obuolių, rūgštynių, gintaro, vyno), kalio, cinko, geležies, fosforo, vario, mangano, fluoro, jodo, vitaminų (C, B1, B2, B6, F), rauginių medžiagų. Šviežios uogos skatina tulžies ir šlapimo išsiskyrimą, todėl jas patartina valgyti sergantiems inkstų, šlapimo pūslės, virškinamojo trakto (ypač užkietėjus viduriams), hipertonine liga, ateroskleroze, mažakraujyste. Jas tinka vartoti sutrikusios medžiagų apykaitos, nutukusiems žmonėms. Agrastų reikėtų vengti sergantiems cukriniu diabetu, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opalige, plonosios ir storosios žarnų uždegimu.
Agrastai gerai auga ir dera saulėtose vietose, vidutinio sunkumo silpnai rūgščiose dirvose (pH 5,5–6,5). Dauginami vegetatyviškai (žaliaisiais auginiais, atlankomis, skiepijimu, kartais krūmų skyrimu), selekcionuojant – sėklomis. Dažniausiai sodinami eilėmis kas 3 m ir kas 1 m augalas nuo augalo eilėje. Geromis sąlygomis auga 30–40 metų. Derėti pradeda 2–3 m., gausiai dera 15–20 m. (produktyviausi 3–5 m. stiebai). Derlingumas 10–20 t/ha. Versliniuose agrastynuose 1 ha auginama 3–5 tūkst. krūmų.[1]
Produkcija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]| Tūkstančiai tonų (2008 m.) | |
|---|---|
 Rusija | 43 |
 Vokietija | 40 |
 Lenkija | 16 |
 Ukraina | 6,8 |
 Čekija | 3,0 |
 Jungtinė Karalystė | 2,3 |
 Austrija | 1,8 |
 Vengrija | 1,7 |
 Lietuva | 0,2 |
 Norvegija | 0,1 |
Etimologija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Žodis agrãstas (ãgrasas, agrastà, ãgrasta, agresas, ãgresta, agrẽstas, ãgrazdas, agrezdas) – skolinys iš lenk. agrest, bltr. агрэст, аграст. Į lenkų kalbą pateko iš it. agresto (‘neprisirpusi (vynuogių) kekė’), ir XV–XVI a. lenk. agrest, angrest reiškė ‘rūgštus vynas iš neprisirpusių vynuogių’. Vėliau, matyt, dėl panašumo į žalias vynuogių uogas, šis pavadinimas perėjo agrastams.[2]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1 2 Antanas Ryliškis, Tadeušas Šikšnianas. agrastai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001
- ↑ Šarūnas Šimkus. Augalų, gyvūnų ir grybų pavadinimų etimologinis žodynas. – Vilnius, Liutauras Leščinskas, 2025. // psl. 121.
