Svarainis
Chaenomeles |
---|
![]() Japoninis svarainis (Chaenomeles japonica) |
Mokslinė klasifikacija |
Svarainis (Chaenomeles) – erškėtinių (Rosaceae) šeimos obelinių (Maloideae) pošeimio augalų gentis.
Svarainiu taip pat dažnai klaidingai vadinama paprastoji cidonija (Cydonia oblonga).
Prinokę vaisiai naudojami sirupams, kompotams, želė, uogienėms gaminti. Neprinokę rūgštūs..
Augalų morfologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Dažnai dygliuoti krūmai.
Lapai išsidėstę pražangiai, paprasti, su gana dideliais prielapiais.
Žiedai sukrauti kekėse ir išsiskleidžia anksčiau už lapus.
Vaisius – obuolys su daug sėklų.
Rūšys ir hibridai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Žiedai | Vaisiai | Mokslinis pavadinimas | Lietuviškas pavadinimas | Kilmė | Aprašymas |
---|---|---|---|---|---|
![]() |
![]() |
Chaenomeles cathayensis | Plaukuotasis svarainis | Vakarų Kinija, Butanas, Birma | Vaisiai didžiausi tarp svarainių, kriaušės formos, 10-15 cm ilgio ir 6-9 cm pločio. Žiedai paprastai balti ar rausvi. Lapai yra 7-14 cm ilgio. |
![]() |
Chaenomeles japonica | Japoninis svarainis | Japonija | Vaisiai mažiausi tarp svarainių, obuolio formos, 3-4 cm skersmens. Žiedai paprastai yra raudoni, tačiau gali būti balti arba rausvi. Lapai yra 3-5 cm ilgio. | |
![]() |
![]() |
Chaenomeles speciosa | Gražusis svarainis Hibridai: Chaenomeles laganaria, Cydonia lagenaria, Cydonia speciosa, Pyrus japonica |
Kinija, Korėja | Vaisius kietas, žalio obuolio formos, 5–6 cm skersmens. Žiedai yra raudoni, balti arba raudonai balti. Lapai yra 4–7 cm ilgio. |
Chaenomeles thibetica | Tibetinis svarainis* | Tibetas, Sičuanas | Tikslus lietuviškas pavadinimas kolkas nepatvirtintas[1] |
Lietuvoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Lietuvoje pirmą kartą užfiksuotas 1883 m. augantis svarainis Juozapo Strumilos sode. Kaip vaiskrūmius propogavo Albinas Urbonas, o Vytautas Butkus iškėlė prekinės vertės idėją. 1981 m. Antanas Ryliškis, apsilankęs Latvijoje ir susidomėjęs prekinės plantacijos įveisimu, pradėjo svarainius auginti Šimonyse. Japoninių svarainių plantacijos Lietuvoje buvo įveisiamos 1980-1990 metais ir užėmė 200 ha plotą. Nesukūrus vaisių perdirbimo pramonės, plantacijos buvo apleistos arba sunaikintos[2].
Vilniaus universiteto Botanikos sode Kairėnuose nemažą svarainių kolekciją kuruoja dr. Silvija Žilinskaitė.
Lietuvoje auginamos dvi rūšys:
- Japoninis svarainis (Chaenomeles japonica)
- Stambiažiedis svarainis (Chaenomeles lagenaria)
Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ [Žurnalas Namie ir sode. Nr. 20 (198). 2020 m. rugsėjo 25 d. ISSN 2335-7266. Meilė Taraškevičienė. "Ekstremalių sąlygų nebijantys sodo augalai. p. 26]
- ↑ [Žurnalas Namie ir sode. Nr. 20 (198). 2020 m. rugsėjo 25 d. ISSN 2335-7266. Meilė Taraškevičienė. "Ekstremalių sąlygų nebijantys sodo augalai. p. 26]