Žmogaus vaisius

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Žmogaus vaisius kartu su placenta, trečio mėnesio nėštumo savaitę.

Žmogaus vaisius (lot. fetus – 'atžala') – žmogaus vystymosi stadija tarp gemalo ir naujagimio. Trunka maždaug nuo trečiojo nėštumo mėnesio (devintosios savaitės), kai susidaro placenta, iki gimdymo.[1][2]

Pirmąsias 8 nėštumo savaites nuo apvaisinimo žmogaus gyvybė vadinama gemalu. Apie devintą savaitę jis ima įgauti žmogui būdingų bruožų, 3-ojo mėnesio pabaigoje yra 8–9 cm dydžio, nėštumo viduryje apie 25 cm, prieš gimdant – apie 50 cm ūgio ir virš 3 kg svorio. Vaisiaus judesiai prasideda nuo 12-osios nėštumo savaitės, nors dažniausiai moteris juos pajunta ne anksčiau kaip 18–20-ąją savaitę. Apie 4 mėnesį ima formuotis išoriniai lytiniai organai. Nuo nėštumo vidurio jau galima aptikti širdies plakimą, kuris apie dukart dažnesnis nei mamos. 28-ąją nėštumo savaitę vaisius siekia 35 cm ūgio ir sveria apie 1 kg.[1][2]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 Jones, Richard E. (2006). Human reproductive biology. Kristin H. Lopez (3rd ed.). Amsterdam: Elsevier Academic Press. ISBN 978-0-12-088465-0. OCLC 61351645. 
  2. 2,0 2,1 Vaisius. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2022-09-18.
Commons-logo.svg