Vaidė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Vaidė
latv. Vaide
Vaides ragu muzejs.jpg
Ragų muziejus

Vaidė
57°43′41″ š. pl. 22°28′10″ r. ilg. / 57.72806°š. pl. 22.46944°r. ilg. / 57.72806; 22.46944 (Vaidė)Koordinatės: 57°43′41″ š. pl. 22°28′10″ r. ilg. / 57.72806°š. pl. 22.46944°r. ilg. / 57.72806; 22.46944 (Vaidė)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė: Latvijos vėliava Latvija
Istorinis regionas: Kuršas Kuršas
Savivaldybė: Dundagos savivaldybė
Valsčius: Kolkos valsčius
Gyventojų (2015): 10
Altitudė: 5 m
Pašto kodas: LV-3275 Kolka
Commons-logo.svg Vikiteka: VaidėVikiteka

Vaidė (lyv. Vaid, latv. Vaide) – kaimas Dundagos savivaldybės Kolkos valsčiuje, Irbės sąsiaurio pakrantėje, Kurše. Išsidėstęs tarp pajūrio ir Vaidės tvenkinio, už 9 km nuo valsčiaus centro Kolkos, už 34 km nuo savivaldybės centro Dundagos ir už 185 km nuo Rygos. Įeina į Lyvių pakrantės teritoriją.

Rašytiniuose šaltiniuose Vaidė minima nuo XVI a.[1] Kaimo pavadinimas siejamas su lyvių žodžiu vait 'tarpas', nes iš Vaidės buvo patogiausia persikelti į Saremos salą. 1935 m. Vaidėje gyveno 106 žmonės. Vaidės kaimo Lažų sodyboje (latv. Lāži) 1823 m. gimė Nika Polmanis, pirmasis mokslus baigęs lyvis. Mazirbės valsčiaus mokykloje jis dirbo mokytoju, Kolkos liuteronų bažnyčioje ėjo zakristijono pareigas. Vaidėje gimė ir Grizelda Kristinia – paskutinė lyvių kaip gimtosios kalbos vartotoja, Paulynė Kliavinia (lyv. Poulīn Kļaviņ, 1918 – 2001) – lyvių kultūros darbuotoja, poetė ir vertėja, viena iš folkloro grupės Līvlist („Lyviai”) steigėjų.

Vaidės Purvziedų sodyboje eksponuojama Edgaro Hausmanio surinkta ragų kolekcija, kurią sudaro daugiau kaip 550 ragų, maždaug 350 iš jų – briedžių ragai.[2] Ši kolekcija unikali dėl to, kad, išskyrus keletą stirnų ragų, jos eksponatai miškuose rasti, o ne paimti iš sumedžiotų žvėrių. Prie Purvziedų sodybos yra kempingas, nuomojami nameliai poilsiautojams.[3]

Įžymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kaime gimė:

  • Nika Polmanis (1823–1903) – vertėjas, pirmasis žinomas lyvių mokytojas, visuomenininkas.
  • Albynas Berholdas (1865–1932) – lyvių literatas, lyvių kalbos pateikėjas, pirmasis Nikos Polmanio biografas.
  • Andrejus Štaleris (1866–1943) – pirmasis lyvių žurnalo Līvli redaktorius (1931–1933).
  • Katrynė Bertholdė-Zėberga (1877–1964), Kristynė Demberga-Uozuolzylė (1877–1962) – lyvių tautosakos žinovės ir pateikėjos.
  • Grizelda Kristinia (1910–2013) – paskutinė lyvių kaip gimtosios kalbos vartotoja, poetė, rašytoja.
  • Alfonsas Bertholdas (1910–1993) – poetas.
  • Paulynė Kliavinia (1918–2001) – lyvių kultūros darbuotoja, poetė, vertėja, viena iš folkloro grupės Līvlist steigėjų.
  • Gundaras Bertholdas (1941–2014) – lyvių kultūros tyrėjas.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]