Poulīn Kļaviņ
| Poulīn Kļaviņ | |
|---|---|
| |
| Gimė | 1918 m. sausio 19 d. Vaidė, Rusijos imperija, dab. Latvija |
| Mirė | 2001 m. rugsėjo 2 d. (83 metai) Ryga, Latvija |
| Tautybė | lyvė |
| Veikla | lyvių kultūros darbuotoja, poetė, vertėja |
| Sritis | folkloras, lyvių kalba |
Paulynė Kliavinia (lyv. Poulīn Kļaviņ, latv. Paulīne Kļaviņa, mergautinė pav. Zēberga, 1918 m. sausio 19 d. Vaidė, Rusijos imperija, dab. Latvija – 2001 m. rugsėjo 2 d. Ryga, Latvija) – lyvių kultūros darbuotoja, poetė ir vertėja, viena iš geriausių bei aktyviausių XX a. antrosios pusės lyvių kalbos pateikėjų ir vartotojų.[1]
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Po Antrojo pasaulinio karo išsikėlė gyventi į Rygą, dirbo siuvėja. Vaidės kaimo gimtojoje Uozuolniekų sodyboje P. Kliavinia buvo surinkusi didelę namų apyvokos daiktų, žvejybos ir darbo įrankių kolekciją, dabar, kaip P. Kliavinios dovana, ši kolekcija eksponuojama Latvijos Etnografiniame buities muziejuje po atviru dangumi. P. Kliavinia buvo viena iš 1972 m. Rygoje susibūrusio lyvių dainų ansamblio „Līvlist“ („Lyviai“) steigėjų ir ilgamečių šio ansamblio dainininkių. P. Kliavinia buvo lyvių kalbos pateikėja daugybei suomių, estų, latvių ir kitų mokslininkų.[1]
Rašė poeziją ir prozą, vertė lyviškus tekstus,[1] mokė lyvių kalbos lyvių vasaros stovyklose.[2] 2000 m. estų kalbininkės Kersti Boiko išleistoje mokomojoje knygoje „Līvõ kēļ. Piški optõbrōntõz“ („Lyvių kalba. Mažasis vadovėlis“) vaizduojamos situacijos, kai susitinkama su Paulyne Kliavinia, veiksmas vyksta Uozuolniekų sodyboje.[3]
2000 m. paklausta, kaip jaučiasi būdama viena iš paskutiniųjų lyvių kalbos vartotojų, P. Kliavinia sakė: „Anksčiau tai mane liūdino. Tačiau dabar jaučiuosi laiminga, nes tiek daug žmonių kas dieną stengiasi lyvių kalbą išlaikyti gyvą.“[2]
Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ 1,0 1,1 1,2 „PAULĪNE KĻAVIŅA“. livones.net. Nuoroda tikrinta 2022-07-05.
- ↑ 2,0 2,1 Uldis Balodis (2017). „Meeting Livonian Speaker Poulīn Kļaviņa“. http://virtuallivonia.info/. Nuoroda tikrinta 2022-07-05.
{{cite web}}: Išorinė nuoroda parametre|publisher= - ↑ Boiko, K. (2000). Līvõ kēļ. Piški optobrōntõz (latv. Lībiešu valoda. Mazā mācību grāmata). Rīga: SIA „ELPA-2“. p. 109.