Kolkos valsčius
| Kolkos valsčius latv. Kolkas pagasts | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
 | |||||||
| Valstybė |  Latvija
| ||||||
| Regionas |  Kuršas
| ||||||
| Savivaldybė | Talsų savivaldybė | ||||||
| Administracinis centras | Kolka | ||||||
| Gyventojų | 966 | ||||||
| Plotas | 116,9 km² | ||||||
| Tankumas | 8 žm./km² | ||||||
 Vikiteka |
Kolkos valsčiusVikiteka | ||||||
Kolkos valsčius (latv. Kolkas pagasts) – viena iš Talsų savivaldybės administracinių teritorijų, esanti Kuršo pusiasalio šiaurės galutiniame taške, Latvijoje. Valsčių skalauja Baltijos jūros ir Rygos įlankos vandenys. Ribojasi su Dundagos valsčiumi, Ruojos valsčiumi ir Ventspilio savivaldybės Targalės valsčiumi. Valsčiaus centras – Kolka.
Į Kolkos valsčių įeina dalis Lyvių pakrantės teritorijos.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Smėlinga ir pelkinga pajūrio dirva formuoja ypatingą reljefą – išilgines kopas – gūbrius ir ilgus, siaurus, pelkėtus slėnius – palves. Kolkos valsčiuje išsidėstę žvejų kaimai: Sykragas, Mazirbė, Košragas, Pitragas, Saunagas, Vaidė, Ušiai, jie įeina į lyvių kultūrinę-istorinę teritoriją – Lyvių pakrantę. Iš esmės visas valsčius plyti Slyterės nacionalinio parko teritorijoje. Jau nuo seno žmonės čia gyveno iš jūros. Nuo XIX a. iki XX a. vidurio pakrantės kaimuose buvo pastatyta nedidelių žuvies apdorojimo įmonių, jose rūkė plekšnes, strimeles, ruošė šprotus.
Pamiklai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Kolkos švyturio kompleksas[1]
- Lyvių tautos namai
- Sykrago žvejų kaimas
- Košrago žvejų kaimas
Vandens telkiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Upės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Celmupė, Kikanas, Mazirbė, Uotrvalkas, Pitragsupė, Ruokstvalkas, Trešvalkas, Ušvalkas, Vagarvalkas, Vecistabvalkas, Vecruočupė, Zartapvalkas, Zėnvalkas
Ežerai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Didysis Pėterezeras, Mažasis Pėterezeras, Vecezeras
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| Metai | Gyventojų skaičius | Latviai | Rusai | Baltarusiai | Ukrainiečiai | Lenkai | Lietuviai | Estai | Žydai | Vokiečiai | Čigonai | Kiti (daugiausia lyviai) | Tautybės nenurodė |
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 2000 | 1280 | 1158 | 39 | 5 | 17 | 3 | 6 | 2 | 0 | nžn. | 0 | 50 | 0 |
| 2011 | 953 | 876 | 24 | 2 | 8 | 3 | 7 | nžn. | nžn. | nžn. | nžn. | 33 | nžn. |
Įžymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Matysas Stuobė (1742–1817) – literatas, pirmojo latvių žurnalo „Latviska Gada Gramata” (1797–1798) redaktorius
- Nika Polmanis (1823–1903) – mokytojas, poetas ir zakristijonas, Evangelijos pagal Matą į lyvių kalbą vertėjas
- Aivaras Lorencas (1933) – matematikas
Taip pat skaityti[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Valsts kultūras pieminekļu aizsardzības inspekcija. Valsts aizsargājamo nekustamo kultūras pieminekļu saraksts Archyvuota kopija 2017-08-08 iš Wayback Machine projekto.; tikrinta 2012-07-11