Kolka

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Kolka
latv. Kolka
Kolkas baznīca 2000-06-24.jpg
Kolkos liuteronų bažnyčia

Kolka
57°44′40″ š. pl. 22°35′20″ r. ilg. / 57.74444°š. pl. 22.58889°r. ilg. / 57.74444; 22.58889 (Kolka)Koordinatės: 57°44′40″ š. pl. 22°35′20″ r. ilg. / 57.74444°š. pl. 22.58889°r. ilg. / 57.74444; 22.58889 (Kolka)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė: Latvijos vėliava Latvija
Istorinis regionas: Kuršas Kuršas
Savivaldybė: Dundagos savivaldybė
Valsčius: Kolkos valsčius
Gyventojų (): 765
Tinklalapis: [1]
Commons-logo.svg Vikiteka: KolkaVikiteka

Kolka (lyv. Kūolka, latv. Kolka) – gyvenvietė Latvijoje, Kurše, Kolkos rage (tarp Baltijos jūros ir Rygos įlankos), Kolkos valsčiaus centras. Kolka – vienas iš Lyvių pakrantės kaimų. Manoma, kad kaimo pavadinimas gali būti skolinysestų kalbos kolk 'įlanka, užutekis'.[1]

Yra pagrindinė ir muzikos mokyklos, kultūros namai, biblioteka, paštas, Kolkos lyvių susirinkimų namai,[2] švyturys, liuteronų, katalikų bažnyčios bei stačiatikių cerkvė, viešbutukas, restoranas, vaistinė, kelios parduotuvės, degalinė, visą parą veikiantis bankomatas.

Kolka – viena iš nedaugelio Latvijos vietų, kur nuo terciaro periodo išlikę kukmedžiai.[3][4]

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kolka – senas Kuršo lyvių kaimas. Pirmosios žinios apie Kolkos ragą (Tumisnis) siekia vikingų laikus (VIII a.XI a.), yra išlikęs užrašas runomis Mervalos akmenyje. Kai kurių istorikų manymu, apytiksliai 1050 m. po danų įsiveržimo į Kuršą, vienas iš katalikų misionierių sausumos rage pastatė bažnyčią. Po 1161 m. karalius Abelis Danijos Lundo bažnyčios kanauninką Ernemordą paskyrė Kuršo vyskupu.[5] Iki XIII a. Ruojos apylinkės įėjo į lyvių gyvenamą Vanemos žemę. Rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą ji minima 1387 m. Rygos arkivyskupo pranešime kaip uostas ir prekybos centras, tuo metu drauge su Ruonių sala ji priklausė Rygos arkivyskupijos Dundagos parapijos valdoms. 1434 m. ši teritorija buvo prijungta prie Kuršo vyskupijos žemių.

1855 m., per Krymo karą, anglų karo laivas sunaikino Kolkos bažnyčią ir kaimą. 1864 m. Rusijos imperijos karinis laivynas Kolkoje pastatė švyturį. 1975 ir 1985 m. jis buvo renovuotas. Yra išlikę ir XIV a. senojo švyturio griuvėsiai.[6] 1935 m. Kolkoje gyveno 343 žmonės.[7] 1945 m. Kolka tapo sodžiaus (vėliau – valsčiaus) centru. Kolka išaugo pokario metais, kai ji buvo žvejų kolūkio „Laisvasis žvejys” (latv. Brīvais zvejnieks) centru (1974 m. susijungė su Ruojos kolūkiu „Banga”).

Šioje gyvenvietėje 1995 m. buvo daugiausia lyvių visoje Lyvių pakrantėje: tais metais iš 186 Latvijos lyvių 53 gyveno Kolkoje.[8]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Kersti Boiko, Ziemeļkurzemes piekrastes lībiešu ciemu vietvārdi in Kersti Boiko's Lībieši – rakstu krājums, pages 217, 221
  2. Talsu televīzija (2019-03-10). „Kolkā durvis vēris lībiešu saieta nams“. LSM.LV Latvijas Sabiedriskie Mediji. Nuoroda tikrinta 2019-03-11. 
  3. Iepazīsti Kolku; tikrinta 2017-05-03
  4. Artūrs Mauriņš, Andris Zvirgzds. Dendroloģija, R:, LU akadēmiskais apgāds, 2006, 112.—133. lpp. ISBN 9984-802-21-3
  5. Piltenes vēsture
  6. Rowlett, Russ. „Lighthouses of Latvia“. The Lighthouse Directory. University of North Carolina at Chapel Hill. Nuoroda tikrinta 2017-05-05. 
  7. Latvijas pagasti. Enciklopēdija. Rīga : A/S Preses nams. 2001—2002. ISBN 9984-00-412-0
  8. Toomas Tombu - The Livonians' Estonian

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]