Zakristijonas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Zakristijonas (lot. sacrista) - krikščioniškos bendruomenės (bažnyčios) tarnautojas, pagalbininkas liturginėse apeigose, krikščioniškoje benduomenėje; bažnyčios „ūkvedys“, prižiūrėtojas.[1] Paprastai pasaulietis žmogus.

Zakristijonas yra bendruomenės samdomas darbuotojas. Kai kuriose parapijose jis dirba visuomeniniais pagrindais, negaudamas jokio užmokesčio arba dirbdamas už simbolinį atlyginimą (nebūtinai finansinį). Kai kuriose parapijose apskritai nėra tokios pareigybės - dėl tam tinkamų asmenų trūkumo, retai vykstančių pamaldų ir kitų priežasčių. Zakristijonas rūpinasi liturgija, bažnytinių švenčių ir su jomis susijusių apeigų organizavimu, bažnyčia ir jos ūkiu, pastatų, kiemo, kai kur ir prie bažnyčios esančių įstaigų (pvz., krikščioniško darželio) priežiūra, remontu, įrengimu, atnaujinimu, saugumu. Funkcijų ir kompetencijos apimtis skiriasi kiekvienoje bendruomenėje. Ji priklauso nuo organizacijos dydžio, veiklos, valdomų išteklių, renginių, finansavimo. Liturgijos reikmenų, drabužių laikymui bažnyčioje gali būti speciali tam skirta vieta - zakristija.

Ankstyvosiose bažnyčiose zakristijono pareigas ėjo ostiarjeris.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Zakristijonas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Venk–Žvo). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2014. 552 psl.