Valsčius (Latvija)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Valsčiai Latvijoje (latv. pagasts) – patys mažiausi Latvijos administraciniai–teritoriniai vienetai, maždaug atitinkantys Lietuvos seniūnijas, tačiau turintys savivaldos teises ir NUTS–LAU kodo indeksą.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Latviškas valsčiaus pavadinimas pagasts kilęs iš Senovės Rusios (rus. погост – užvažiuojamasis kiemas, dab. viešbutis) duoklės, renkamos kunigaikščiui apvažiuojant savo valdinius, vietos pavadinimo. Valsčius kaip nuolatinius administracinius-teritorinius vienetus Naugardo žemėje apie 950 m. įtvirtino kunigaikštienė Olga.[1][2]

Latviją valdant Rusijos imperijai, 1817 m. valsčiais pavadintos Kuršo savivaldybės, iki 1866 m. turėjusios ribotą teisę rengti bajorų susirinkimus. 1918 m. pabaigoje valsčiais pavadintos savarankiškai besiformuojančios savivaldybės.

Iki 1937 m. Latvijoje buvo 519 valsčių. 1990 m. valsčiais vėl pavadintos TSRS okupacijos metais įvestos apylinkės. 1996 m. buvo 492, 1998 m. – 486 valsčiai. Valsčiaus teritorijoje paprastai yra vienas miestelis ar gyvenvietė, neturinti miestelio teisių, ir keli ar keliolika kaimų. Iki 2009 m., kai buvo panaikinti rajonai, valsčius Latvijoje buvo antro lygio savivaldybė, pavaldi rajonui.

Įgaliojimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Valsčiaus Latvijoje valdžia – valsčiaus taryba, susidedanti iš 5–13 deputatų, kurie sudaro 3–5 komitetus. Valsčiaus administracijai vadovauja valsčiaus tarybos pirmininkas (vadovas) ir jam bei tarybai pavaldus vykdomasis direktorius.

Valsčius įgaliotas rūpintis visais socialiniais, kultūros ir sporto organizavimo, vietinės infrastruktūros ir valsčiaus turto priežiūros klausimais. Valsčiai Latvijoje turi savo biudžetą, kurį sudaro tiesioginiai mokesčiai, pajamos už paslaugas ir valstybės biudžeto dotacijos.

2001 m. prasidėjus administracinei reformai, ne mažiau kaip du valsčiai ar kaimų apylinkės (latv. lauku teritorija) gali savanoriškai susijungti į stambesnį administracinį-teritorinį vienetą – savivaldybę. 2010 m. Latvijoje buvo 494 valsčiai. Plečiant administracinę reformą, savivaldybėje turi likti viena teritorinė administracija, tačiau reforma atliekama demokratiškai, vietos gyventojų iniciatyva.

Pareigos, institucijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Valsčiaus vadovas (pagasta vadītājs)[3]
  • Valsčiaus valdyba (pagasta pārvalde)[4]
  • Valsčiaus susirinkimas (pagasta sapulce)[5]

Istorinės institucijos, pareigos:[6]

  • Valsčiaus viršaitis (pagasta vecākais): XIX a. – 1940 m. ir 1991–1994 m. aukščiausia valsčiaus pareigybė, vadovas. Atskirais laikotarpiais viršaičiai būdavo arba renkami, arba paskiriami;[7]
  • Valsčiaus vadovybė arba valsčiaus valdyba (pagasta valde):[8] valsčių egzistavimo periodais iki 2009-ųjų administracinės reformos valsčiuose buvo vietinė valdžios vykdomoji institucija;
  • Valsčiaus raštininkas (pagasta skrīveris): latv. skrīveris – pasenęs raštininko pavadinimas;[9]
  • Valsčiaus sueiga (pagasta sapulce): iki 1922 m.[10] buvo valsčiaus gyventojų arba turinčių teisę jiems atstovauti susirinkimas, skirtingais laikotarpiais galimybė dalyvauti sueigoje priklausė nuo turtinės padėties. Šiuo metu latv. pagasta sapulce vadinami paprasti gyventojų susirinkimai valsčiaus reikalams aptarti ir spręsti.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Этимологический словарь Фасмера
  2. Дьяченко, Григорий, протоиерей. Полный церковно-славянский словарь. – М., 1993. С.438.
  3. Puzes pagasta pārvalde; tikrinta 2017-04-25
  4. Puzes pagasta pārvalde; tikrinta 2017-04-25
  5. Vaboles pagasta pārvalde Archyvuota kopija 2017-04-26 iš Wayback Machine projekto.; tikrinta 2017-04-25
  6. Letonika.lv; tikrinta 2017-04-24
  7. Pagasta vecākais – vesture.eu; tikrinta 2017-04-25
  8. ankstesnis Pagasta valde; tikrinta 2017-04-25
  9. Oxford dictionary Archyvuota kopija 2017-04-26 iš Wayback Machine projekto.; tikrinta 2017-04-25
  10. Pagasta sapulce; tikrinta 2017-04-25