Lūžnia

Lūžnia latv. Lūžņa


Lūžnia 57°35′38″ š. pl. 21°52′28″ r. ilg. / 57.59389°š. pl. 21.87444°r. ilg. / 57.59389; 21.87444 (Lūžnia)

Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3)

Valstybė	Latvija
Istorinis regionas	Kuršas
Savivaldybė	Ventspilio savivaldybė
Valsčius	Targalės valsčius

Gyventojų (2022^[1])	3
Altitudė	3 m

Vikiteka	Lūžnia

Lūžnia (lyv. Lūž, Lūžkilā, latv. Lūžņa) – kaimas Ventspilio savivaldybėje, Targalės valsčiuje, Baltijos jūros pakrantėje Kurše. Išsidėsčiusi valsčiaus šiaurėje prie Lūžupės žiočių už 43 km nuo valsčiaus centro Targalės, už 40 km nuo savivaldybės centro Ventspilio ir už 210 km nuo Rygos. Šis kaimas įeina į Lyvių pakrantės teritoriją.

Lūžnia – senovinė lyvių gyvenvietė, 75 km atkarpoje nuo Kolkos iki Ventspilio istoriškai Lūžnia buvo paskutinis lyvių gyventas kaimas (labiausiai nutolęs į Vakarus). 1937 m. jis driekėsi 4 kilometrus ir turėjo 36 sodybas bei 2 valčių prieplaukas.^[2] Po Antrojo pasaulinio karo Lūžnia atsidūrė pasienio su ribojamu patekimu ruože, todėl vietiniai gyventojai buvo priversti palikti kaimą.^[3] Čia buvo dislokuoti pasieniečių postas, sargybos punktas ir priešgaisrinės apsaugos būrys.^[4] Šiuo metu Lūžnioje nuolatinių gyventojų mažai, Lūžnia naudojama kaip vasarnamių gyvenvietė.

Lūžnia atliko svarbų vaidmenį tarpukariu išlaikant ir plėtojant lyvių kalbą. Šiame kaime dažnai lankydavosi suomių profesorius Lauris Ketunenas, o jo studentas estas Oskaras Loritsas toliau studijavo lyvių kalbą ir jos mokėsi. Jie sudarė Lyvių–vokiečių kalbų žodyną (1938 m.) Čia gyveno žinomiausi lyvių žodinės tautosakos žinovai (pasakotojai) Janis Beltė (1893–1946) ir Didrikis Leitis bei įžymios tautosakininkės Marija Leitė ir Lotė Lindenberga. Janis Beltė, ypač ryški Lūžnios asmenybė, laikomas pirmuoju žinomu lyvių dailininku. Surinkta 18 jo darbų, daugiausia peizažų. Janis Beltė žinomas ir kaip lyvių poetas, jo slapyvardis buvo Valkt (Žaibas). Jo duktė Zelma Beltė 1944 m. pasitraukė į Švediją, vėliau emigravo į JAV, kur užsiėmė tapyba. Labiausiai mėgo tapyti peizažus, jūrą ir gėles, jos darbai eksponuojami Kolkos lyvių centre.

Lūžnia, kartu su Mikeltuorniu, buvo lyvių kalbos vakarų patarme šnekėjęs kaimas. Čia palaidota paskutinė šios patarmės vartotoja – Lizetė Švanenberga (1902–1987).^[5]

Įžymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lotė (Šarlotė) Lindenberga-Urga (1866–1945) – lyvių tautosakos žinovė ir pateikėja.
Janis Beltė (1893–1946) – pirmasis žinomas lyvių dailininkas.
Lizetė Švanenberga (1902–1987) – paskutinė Kuršo lyvių vakarų patarmės vartotoja.
Zelma Beltė (1914–1994) – dailininkė (J. Beltės duktė).