Vadaktų apylinkė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Koordinatės: 55°38′š. pl. 23°59′r. ilg. / 55.64°š. pl. 23.99°r. ilg. / 55.64; 23.99

  Vadaktų apylinkė
Centras Vadaktai
apylinkė
TSRS topografija
Valsčiaus apylinkė
Valsčius Krekenavos valsčius (1940–1947)
Sidabravo valsčius (1947–1950)
Apskritis Panevėžio apskritis
Rajono apylinkė
Rajonas Šeduvos rajonas (1950–1962)
Radviliškio rajonas (1962–1963)
Sritis Šiaulių sritis
Dabartinė seniūnija
Sidabravo seniūnija

Vadaktų apylinkėLietuvos TSR administracinis-teritorinis vienetas šiaurinėje Lietuvoje.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Apylinkė įkurta užėjus sovietams XX a. 5-ajame dešimtmetyje. 1949 m. buvo Sidabravo valsčiuje,[1] 1950 m. priskirta naujam Šeduvos rajonui.[2] 1954 m. prijungta dalis Ožaičių apylinkės ir dalis Birželių apylinkės. 1963 m. sausio 12 d. Vadaktų apylinkė prijungta prie Sidabravo apylinkės.[3]

Apylinkės istorija
Data Plotas, km² Gyventojų sk. Ūkio subjektai Gyvenvietės
1954-05-25
(Išsamiau)
„Kelias į šviesą“ kolūkis ir Liberiškio tarybinio ūkio Gastupio skyrius [4]
1959-02-01
(Išsamiau)
40,7 „Kelio į šviesą“ kolūkis, Liberiškio tarybinio ūkio Gastupio skyrius [5] 1 miestelis, 18 kaimų, 6 vienkiemiai

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 90
  2. LTSR Aukščiausiosios Tarybos žinios. 1950 m. Nr. 10-11 (109-110). – Vilnius, 1950-01-19. // Psl. 9
  3. Priedas prie 1963 metų Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinių. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys. – Vilnius, 1963-01-12. // Psl. 33–35
  4. LTSR Aukščiausiosios Tarybos žinios. 1954 m. Nr. 10 (190). – Vilnius, 1954-09-10. // Psl. 49–50
  5. Lietuvos TSR administracinis-teritorinis suskirstymas 1959 m. vasario 1 dienai. – Vilnius, Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1959. // psl. 418