Uroboras

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Uroboras (sen. gr. ouroboros – „ryjantis savo uodegą“) – senovės Graikijos ir Egipto mitinė gyvatė[1], kuri laiko apsivijusi Žemės rutulį, nasrais įsikibusi į savo uodegą. Alchemijos ženklas – amžino atsinaujinimo ir atgimimo simbolis, vienas iš pirmųjų begalybės atvaizdų žmonijos istorijoje, kartais buvo vaizduojamas žiedu ar kaip aštuonetas.

Dialoge „Timajas. Kritijas“ graikų filosofas Platonas aprašė apskritimo formos pirmą gyvą būtybę – nemirtingą, sau pakankamą (t. y. tobulą) gyvūną, tapatintiną su pačia Visata.

Kai kuriuose vaizdiniuose gyvatė vaizduojama pusiau šviesi, pusiau tamsi, panašiai kaip Jin ir Jang simbolis, kuris reiškia dualumo prigimtį visuose dalykuose, tačiau svarbiausia tai, kad priešingybės tarpusavyje sugyvena harmonijoje.

Uroboras

Literatūra

  1. Ouroboros. (2008). Encyclopædia Britannica. Encyclopædia Britannica 2007 Deluxe Edition. Chicago: Encyclopædia Britannica

Vikiteka