Viktoras Bergas
| Viktoras Bergas | |
|---|---|
| Gimė | 1906 m. sausio 13 d. Šalkava, Ukmergės apskritis |
| Mirė | 1983 m. birželio 19 d. (77 metai) Vilnius |
| Sutuoktinis (-ė) | Elena Druskytė-Bergienė |
| Vaikai | Saulė, Laima |
| Veikla | gamtosaugininkas, partinis veikėjas |
| Partija | 1958 m. SSKP |
| Alma mater | 1952 m. Vilniaus universitetas |
Viktoras Bergas (1906 m. sausio 13 d. Šalkavoje, Ukmergės apskritis – 1983 m. birželio 19 d. Vilniuje) – Lietuvos gamtosaugininkas, pedagogas, sovietinis partinis veikėjas.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1920–1927 m. mokėsi Ukmergės gimnazijoje. 1928 m. už politinę veiklą suimtas ir pašalintas iš gimnazijos. 1928 m. eksternu baigė gimnaziją. 1929–1930 m. kalintas Varnių prievartinio darbo stovykloje. Mokėsi matininkų kursuose Kaune, 1930–1940 m. Žemės tvarkymo departamento matininkas. Nuo 1932 m. Lietuvos Raudonosios pagalbos organizacijos narys.
SSRS okupavus Lietuvą prisidėjo prie bendro krašto sovietizavimo. 1940–1941 m. Vilniaus apskrities Vykdomojo komiteto pirmininkas. SSRS-Vokietijos karo pradžioje pasitraukė į SSRS. 1942–1944 m. Raudonosios armijos karys. 1944–1945 m. Vilniaus apskrities, 1945–1947 m. Klaipėdos miesto Vykdomojo komiteto pirmininkas.[1] 1947–1957 m. Medžioklės ūkio valdybos prie LSSR MT viršininkas. 1952 m. baigė Vilniaus universiteto Teisės fakultetą, 1956–1974 m. Vilniaus universiteto Gamtos fakulteto dėstytojas. 1957–1970 m. Gamtos apsaugos komiteto prie LSSR MT pirmininkas. Jo pastangomis 1957 m. atnaujinta žurnalo „Mūsų girios“ leidyba, 1960 m. įsteigta Lietuvos gamtos apsaugos draugija.[2][3] Palaidotas Antakalnio kapinėse.
Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Medžiotojo ir žvejo vadovas (su kitais). – Vilnius: Laikraščių ir žurnalų leidykla, 1964. – 329 p.: iliustr.
- Заповедник Жувинтас: сб. статей (su kitais). – Vilnius: Mintis, 1968. – 398 p.: iliustr.
Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- 1973 m. LSSR nusipelnęs gamtos apsaugos darbuotojas
- 1975 m. Lietuvos gamtos apsaugos draugijos garbės narys
- 1983 m. Tado Ivanausko premija
Atminimo įamžinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- 1983 m. rudenį V. Bergo gimtajame krašte, Ukmergės rajone, Rečionyse, pasodinta gamtosaugininko vardu pavadinta ąžuolų giraitė ir pastatytas stogastulpis, sukurtas liaudies meistro Rimanto Zinkevičiaus
- 1995 m. įsteigtas apdovanojimas už nuopelnus aplinkos apsaugai, 1997–2022 m. vadintas Viktoro Bergo premija [4][5]
- 2008 m. viena Rečionių kaimo gatvių pavadinta Viktoro Bergo vardu
- 2013 m. birželio 5 d. Vilniuje, ant namo Donelaičio g. 16, kur 1965–1983 m. gyveno gamtosaugininkas, atidengta memorialinė lenta (skulpt. Stasys Makaraitis) [6]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Klaipėdos sovietizacija 1945–1947 metais // Naujasis Židinys – Aidai, 2008 m., Nr. 4-5, 44-52 psl.
- ↑ Viktoras Bergas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 235
- ↑ Viktoras Bergas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 84 psl.
- ↑ https://am.lrv.lt/lt/apie-ministerija/premijos-ir-konkursai/viktoro-bergo-premija Archyvuota kopija 2022-09-25 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ https://www.vle.lt/straipsnis/viktoro-bergo-premija/
- ↑ https://www.vilnijosvartai.lt/personalijos/viktoras-bergas/
Litratūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Gamtos riterio lobiai: atsiminimų knyga apie gamtosaugininką Viktorą Bergą / sud. Karolis Jankevičius, Juozas Stasinas. – Vilnius: Gamtos bičiulių asociacija, 2007. – 231 p.: iliustr. – ISBN 978-9986-427-20-9
