Liuda Kadžytė-Kuzavinienė
Liuda Kadžytė-Kuzavinienė (1925 m. gegužės 15 d. Alovėje, Alytaus aps. - 2012 m. birželio 11 d. Ukmergėje; palaidota Dukstynos kapinėse[1]) – Lietuvos kalbininkė, mokytoja ekspertė, socialinių mokslų daktarė.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Baigė Ukmergės gimnaziją. 1949 m. baigė Vilniaus pedagoginį institutą. 1968 m. pedagogikos mokslų kandidatė.
1949–1954 m. dėstė Marijampolės ir Ukmergės pedagoginėse mokyklose, 1954–1993 m. – Vilniaus pedagoginiame institute (nuo 1992 m. Vilniaus pedagoginis universitetas), Lituanistikos fakultete, nuo 1970 m. docentė. 1991–1994 m. vadovavo VPI Lietuvių kalbos ir literatūros metodikos katedrai. Profesorė.
Tyrė daugiausia lietuvių kalbos dėstymo metodiką.[2]
Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Rašybos mokymas V–VIII klasėse, 1966 m.
- Lietuvių kalba: Vadovėlis V kl., su kitais, 1972 m., 4 leid. 1986 m.
- Lietuvių kalba: Vadovėlis VI klasei, su kitais, 1973 m., 1994 m
- Lietuvių kalbos vadovėlis (aukštesniųjų mokyklų moksleiviams, 1982 m., 1993 m.
- Lietuvių kalbos morfologijos ir rašybos pratimai V–VI klasei, 1986 m.
- Rašyba mokykloje. Kaunas, Šviesa, 1997 m.
- Lietuvių kalbos uždaviniai ir žaidimai. Kaunas, Šviesa, 1997 m.
Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- 1980 m. LTSR valstybinė premija, su kitais, už vadovėlius „Lietuvių kalba“
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Netekome profesorės Liudos Vincentos Kadžytės-Kuzavinienės
- ↑ Algirdas Sabaliauskas. Liuda Kadžytė-Kuzavinienė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 121 psl.