Regina Varnaitė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką

Regina Marija Varnaitė-Eidukaitienė (1927 m. gegužės 19 d.) – garsi lietuvių aktorė, gimusi Ukmergėje. Dabartinė gyvenamoji vieta – Kaunas.

2012 m. aktorei suteiktas Kauno garbės piliečio vardas. [1]

Aktorė Regina Varnaitė apdovanota Lietuvos respublikine premija (1997), Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino V laipsnio ordinu (2000), Fortūnos statulėle už ištikimybę profesijai (2002), Kauno mero apdovanojimu „Gerumo plyta“ (2003), Santakos I-ojo laipsnio garbės ženklu (2007), Medaliu Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimui 20 metų „Tikime laisve“ (2010), Kauno miesto burmistro Jono Vileišio žalvariniu medaliu (2010), Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Garbės ženklu „Nešk savo šviesą ir tikėk“ (2012), Kauno miesto garbės pilietės vardu (2012), Lietuvos notarų rūmų atminimo medaliu „Juozo Vilkutaičio-Keturakio medalis“ (2014).

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Regina Marija Varnaitė gimė Ukmergės mieste. Tėvas Rapolas Varnas (1880-1950), kilęs iš Kaušų kaimo, netoli Ukmergės, gausios 8 vaikų (trys broliai ir penkios seserys) šeimos. Jauniausias iš brolių, carinės okupacijos metais, Rapolas lankė pradžios mokyklą, o paaugęs savarankiškai išvyko į Žitomirą (Ukraina) ir ten baigęs mokslus įgijo žemės matininko specialybę. Po I pasaulinio karo grįžęs į Lietuvą, tarpukario Kaune R. Varnas dirbo Žemės tvarkymo departamente. Nepriklausomoje Lietuvoje vyko žemės tvarkymo reforma, kaimus skirstant vienkiemiais, todėl vasarą R. Varnas vykdavo į įvairiausias vietoves žemės matuoti.

Mama Filomena Varnienė (1890-1972) buvo giliai tikinti katalikė, ji formavo Reginos požiūrį į gyvenimą, puoselėjo dukros Reginos ir sūnaus Eriko draugystę, tvarkė ir prižiūrėjo namus. Filomena Varnienė turėjo labai gražų balsą, mokėjo daug dainų ir giesmių, sekmadieniais bažnyčioje pritardavo chorui. Mama buvo labai švelni, gera, vaikams visuomet buvo svarbūs mamos patarimai.

Šeimoje Regina Varnaitė tėvų dėmesiu dalinosi su trimis metais vyresniu broliu Eriku Varnu (1924-1991). Erikas Varnas - dailininkas, skulptorius, sukūrė daug medalių, reljefų, portretų. Vaikystės žaidimai su broliu: karstymasis po medžius, gaudynės, važinėjimas dviračiu - suformavo aktorės asmenybę ir temperamentingą charakterį, kuris vėliau atsiskleidė aktorės sukurtuose charakteriniuose personažuose.

Regina Varnaitė 1946 m. baigė A. Smetonos gimnaziją Ukmergėje, išlaikė egzaminus ir buvo priimta mokytis į Kauno dramos teatro studiją. Kurso vadovas – Antanas Sutkus, vėliau Alfonsas Radzevičius. 1947 m. su grupe kurso draugų aktorinio meno išvyko mokytis į Teatro meno institutą GITIS'ą (Maskvoje), kurį baigė 1952 m. ir grįžo į Kauno dramos teatrą, kuriame iki 2010 m. sukūrė 90 įvairių komiškų, tragiškų, dramatinių vaidmenų, tarp jų keletą vyriškų personažų.

Reginos Varnaitės vyras - aktorius Vytautas Eidukaitis (1923-1989) - dirbo Kauno dramos teatre (1952-1989), sukūrė daug ryškių charakterinių, komiškų vaidmenų.

Reginos Varnaitės ir Vytauto Eidukaičio, šeimoje užaugo dvi dukterys – Vyta Eidukaitytė-Martinavičienė (1955) ir Aušra Eidukaitytė (1957). Vyta penkerius metus lankė baleto klasę Kauno J. Naujalio vidurinėje meno mokykloje, studijavo ir baigė miškų ūkio inžinieriaus specialybę LŽŪA (1973-1978), dirbo Kretingos miškų ūkio medelyne (1979-1985), Klaipėdos universitete įgijo Dalyko didaktikos bakalauro pedagoginę kvalifikaciją (2000) ir socialinio darbo bakalaurą (2002), dirba socialinių reikalų ir sveikatos skyriaus vyriausia specialiste, Kretingos r. savivaldybės administracijoje [2].

Dukra Aušra Eidukaitytė baigė tapybą, Kauno J. Naujalio vidurinėje meno mokykloje (1976), studijavo Katalikų teologijos fakultete VDU, įgijo teologijos bakalauro (1997-2002), teologijos licenciato (magistro) (2002-2004) kvalifikacinius laipsnius, Katalikų teologijos fakultete VDU apgynė daktaro disertaciją "Katalikų dalyvavimo politikoje pastoracinė intelektualizacija" (2009), jai suteiktas teologijos mokslų daktaro laipsnis. Dirbo LR Seimo narės Rasos Juknevičienės padėjėja (nuo 2004 iki 2016), VDU KTF lektore (nuo 2012).

Svarbiausi vaidmenys teatre[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • 1953 – Galčicha. Aleksandras Ostrovskis. Be kaltės kaltieji. Režisierius Romualdas Juknevičius. KVDT
  • 1954 – Matriona Afanasjevna (Madlen). Cezar Solodar. Alyvų sodas. Režisierius Henrikas Vancevičius. KVDT
  • 1956 – Bebenė. Rudolfas Blaumanis. Siuvėjų dienos Silmačiuose. Režisierius Henrikas Vancevičius. KVDT
  • 1957 - Ona Dargulienė. R. Narečionis. Nuostabus bičiulis. Režisierius Henrikas Vancevičius. KVDT
  • 1958 - Misis Kvikli. W. Shakespeare. Vindzoro kūmutės. Režisierius N. Buchmanas. KVDT
  • 1961 - Ledi Grizelė Meri. A. Ridas. Plačiaburnė. Režisierius A. Baltrušaitis. KVDT
  • 1962 - Magdalena. A. Gricius. Ir ūsai nepadėjo. Režisierius Kęstutis Genys. KVDT
  • 1963 - Nykštukas-Antradienis. Broliai Grimai. Snieguolė ir septyni nykštukai. Režisierius L. Zelčius. KVDT
  • 1964 – Selija Pičem. Bertold Brecht. Opera už tris skatikus. A. Gončiarovas. KVDT
  • 1964 - Ponsija. F. Garcia Lorca. Bernardos Albos namai. Režisierius H. Vancevičius. KVDT
  • 1965 - Jevdokija Fiodorovna. A. Minčkovskis. Skėčius reikia saugoti. Režisierius R. Tumpa. KVDT
  • 1965 - Labutienė. D. Urnevičiūtė. Numintas slenkstis. Režisierius S. Čaikauskas. KVDT
  • 1966 – Uršulė. Kazys Boruta. Baltaragio malūnas. Režisierius Stasys Motiejūnas. KVDT
  • 1967 - Pani Zofija. M. Domanskis. Atėjo naujas. Režisierius L. Kutuzova. KVDT
  • 1968 - Tėvas Bartolomėjus. M. Bulgakovo. Moljeras. Režisierius Jonas Jurašas. KVDT
  • 1968 – Vienuolė. Kazys Saja. Mamutų medžioklė. Režisierius Jonas Jurašas. KVDT
  • 1970 – Izolda. Kazys Saja. Šventežeris. Režisierius Jonas Jurašas. KVDT
  • 1971 - Mis Fernivel. P. Šeferis. Juodoji komedija. Režisierė Irena Bučienė. KVDT
  • 1972 – Smilgienė. Kazys Saja. Dilgėlių šilkas. Režisierė Kazimiera Kymantaitė. KVDT
  • 1973 - Ema. R. Louleris. Septynioliktosios lėlės vasara. Režisierė I. Steponavičiūtė. KVDT
  • 1974 – Bekampienė. Keturakis. Amerika pirtyje. Režisierius Valdas Lencevičius KVADT
  • 1976 – Nupasakotoja. Ernest Bryl. Paveikslėliai ant stiklo. Režisierius V. Semionas. KVADT
  • 1982 – Misis Soums. Thornton Wilder. Mūsų miestelis. Režisierius Gytis Padegimas. KVADT
  • 1984 – Antosė. Ema Mikulėnaitė. Visada tas pats. Režisierius Gytis Padegimas. KVADT
  • 1984 - Morta. J. Montvila. Didysis geismas. Režisierė N. Karpuškaitė. KVADT
  • 1986 – Evanfija. Manolis Korres. Senelių namai. Režisierius Jonas Vaitkus. KVADT
  • 1989 - Nykštukas Torinas. Pgl. J.R.R. Tolkien apysaką. Bilbas Beginsas. Režisierė N. Karpuškaitė. KVADT
  • 1991 – Motulė Bejard. Thornton Wilder. Ilga Kalėdų vakarienė. Režisierius Gytis Padegimas. KVADT
  • 1993 – Vini. Samuel Beckett. Laimingos dienos. Rež. Birutė Marcinkevičiūtė. KVADT
  • 1993 – Juokdarys. William Shakespeare. Dvyliktoji naktis. Režisierė Karen Johnson (Anglija). KVADT
  • 1993 - Samanėlė. B. Pukelevičiūtė. Aukso žąsis. Režisierė Birutė Marcinkevičiūtė. KVADT
  • 1995 – Kanė Vakata. Ken Miymoto, Shichiro Fukazawa JAPONIJOS NAKTYS. I d. Ištremti senę! Režisieriai Shoichi Yamada, Junji Ohmine (Japonija). KVADT
  • 1998 – Fiokla Ivanovna - piršlė. Nikolajus Gogolis. Vedybos. Režisierius Valius Tertelis. KVADT
  • 1998 – Kūma vėliau Ponia. Danutė Juronytė. Randor Kvit, arba Kas gudresnis. Režisierė Danutė Juronytė. KVADT
  • 1999 – Don Gusmanas Briduazonas - teisėjas. Pierre de Beaumarchais. Figaro vedybos. Režisierius Vytautas Balsys. KVADT
  • 2000 – Adelė. Antanas Žekas. Slankų medžioklė. Režisierius Arvydas Lebeliūnas. KVADT
  • 2001 – Beatričė. Juozas Grušas. Meilė, džiazas ir velnias. Režisierius Jonas Vaitkus. KVADT
  • 2010 - Auklė. A. M. Sluckaitė. Antigonė Sibire. Režisierius Jonas Jurašas. Nacionalinis Kauno dramos teatras

Filmografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • [1] – R. Varnaitės puslapis teatro puslapyje

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]