Jonas Baronas (1873)
| Jonas Baronas (1873) | |
|---|---|
| Gimė | 1873 m. vasario 9 d. Kratiškiai, Biržų valsčius |
| Mirė | 1952 m. spalio 16 d. (79 metai) Vilnius |
| Palaidotas (-a) | Senosiose Rasų kapinės |
| Sutuoktinis (-ė) | Elena Baronienė |
| Vaikai | Vytautas Baronas |
| Veikla | leksikografas, pedagogas, gamtininkas |
| Organizacijos | Kauno III gimnazija |
| Pareigos | direktorius |
| Alma mater | Maskvos universitetas |
Jonas Baronas (1873 m. vasario 9 d. Kratiškiai, Biržų valsčius – 1952 m. spalio 16 d. Vilnius, palaidotas Rasų kapinėse) – leksikografas, pedagogas, gamtininkas.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Žmona Elena Baronienė, sūnus Vytautas Baronas. 1894 m. baigė Šiaulių berniukų gimnaziją. 1900 m. Maskvos universitete baigė gamtą ir geografiją.
1900–1906 m. dirbo Vilniaus komercijos banke. 1906–1915 m. Liepojos komercijos mokyklos mokytojas. Pirmojo pasaulinio karo metais mokytojavo Rusijoje. 1918 m. Panevėžio vyrų gimnazijos mokytojas. 1919–1926 m. Ukmergės gimnazijos direktorius. 1926–1928 m. Švietimo ministerijos aukštesniojo mokslo tarėjas, 1928–1936 m. Kauno III-sios gimnazijos direktorius.
1899 m. rinko medžiagą „Lietuvių kalbos žodynui“. 1924 m. „Rusų-lietuvių kalbų žodyno“ autorius. Naudodamiesi šio žodyno 1933 m. leidimu ir palikta medžiaga, sūnus Vytautas Baronas ir Vincas Galinis 1967 m. išleido iki šiol naudojamą „Rusų - lietuvių kalbų žodyną“.
Išleido gamtos mokslo vadovėlių vidurinėms mokykloms. Sukūrė naujadarų, padėjo sukurti lietuvišką gamtos mokslų terminiją.[1]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Algirdas Sabaliauskas. Jonas Baronas (1873). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 669 psl.