Deveikių namas
| Deveikių namas | |
|---|---|
| |
| Deveikių namas (Meškų namas) | |
| Vieta | Ukmergė, Vytauto g. 49 |
| Statusas | gyvenamasis namas |
| Statybų pabaiga | 1913 m. |
Deveikių namas – namas Ukmergėje, centre, Vytauto g. 49, regioninės reikšmės architektūrinis, istorinis, memorialinis kultūros paveldo objektas, pastatytas 1912–1913 m. Įžymus tuo, kad tais metais, dar prie caro valdžios, pirmą kartą atgimstančios Lietuvos valstybės istorijoje pastato fasadas buvo papuoštas Vyčiu. Pastatas ukmergiškių nuo seno vadinamas Meškų namu, nes jį puošia meškų skulptūros. Statinys 2008 m. įtrauktas į LR Kultūros vertybių registrą (unik. kodas 31801).[1]
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Namą 1913 m. pasistatė Ukmergės verslininkai Kazimieras ir Teofilė Deveikiai. Caro policija norėjusi nuimti Vytį nuo pastato, bet savininkas apsigynęs, aiškindamas, kad tai esąs Šv. Jurgis. Name užaugo Deveikių duktė, visuomenės veikėja, teisės istorikė Jonė Deveikė (Deveikytė–Navakienė). Deveikiai čia gyveno iki Antrojo pasaulinio karo. Jo metu pastato vidus išdegė, tačiau išorinės sienos liko stovėti. Vytis sunaikintas 1940 m. Pačios J. Deveikės žodžiais, bolševikai jų namų Vytį iškapoję.[2] Ilgainiui nebeliko ir meškų horeljefinių skulptūrų. Namas paverstas daugiabučiu – tokia jo paskirtis ir iki šiol.
1920–1931 m. šiame pastate veikė viena iš dviejų Lietuvoje buvusių lenkų gimnazijų – Ukmergės lenkų gimnazija.1932–1938 m. čia buvo dalis valstybinės lietuviškos gimnazijos patalpų, 1938 m. – amatų mokykla.
1999 m. buvo padarytos netikslios meškų skulptūrų kopijos (skulpt. M. Strioga). 2009 m. pastato fasadas buvo renovuotas, atkurtas Vytis, panaikinant vainiką imituojantį autentišką dekorą ir padarant arkinę nišą. 2009 m. Ukmergėje vykstant Baltijos kelio jubiliejui skirtiems renginiams, prie šio namo buvo pašventintas naujasis Vyčio bareljefas (atkūrė skulptorius Viktoras Žentelis) ir atidengta memorialinė lenta, kurioje suminėtos namo istorijos datos.[3]
Architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pastato rizalitą puošia reljefinis lietuviškas Vytis. Kitas išskirtinis pastato elementas – cementinės meškų skulptūros, „pakabintos" ant šoninių rizalitų karnizų. Gatvės fasado tarplangiuose – piliastrai su stilizuotais kapiteliais, papuošti lapų girliandomis – festonais. Dekoratyviniai elementai su augaliniais motyvais panaudoti ir frize, taip pat įdubose tarp langų.
Fasadų architektūrinis sprendimas – vyraujanti istorizmo stilistika su modernizuoto neoklasicizmo ir moderno stilistiniais elementais. Tai vienintelis Ukmergėje secesinės architektūros stiliaus pastatas. Pastato architektas Ukmergės vyr. architektas Pranciškus Žurauskas.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ „Namas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. Nuoroda tikrinta 2014-12-01.
- ↑ Dr. Jonė Deveikė
- ↑ Pašventino atkurtą Vytį Archyvuota kopija 2014-09-12 iš Wayback Machine projekto.
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Vytauto Deveikio namas Archyvuota kopija 2014-09-11 iš Wayback Machine projekto.
- Architektūros objektai: K. ir T. Deveikių namas Archyvuota kopija 2014-09-12 iš Wayback Machine projekto.
- Žvilgsnis į tarpukario Ukmergę