Eugenijus Kulvietis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Eugenijus Kulvietis
Eugenijus Kulvietis (1883–1959)
Gimė 1883 m. balandžio 10 d.
Vadoklių valsčius, Panevėžio apskritis
Mirė 1959 m. vasario 12 d. (75 metai)
Medeljinas, Kolumbija
Veikla tapytojas, fotografas, mokytojas
Vikiteka Eugenijus Kulvietis

Eugenijus Kulvietis (1883 m. balandžio 10 d. – 1959 m. vasario 12 d.) – lietuvių tapytojas, fotografas, mokytojas.[1]

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Eugenijus Kulvietis gimė 1883 m. balandžio 10 d. Panevėžio apskrityje, Vadoklių valsčiuje, Alunčių dvare.[2] Rygoje baigė gimnaziją, vėliau sėkmingai mokėsi ir baigė Sankt Peterburgo dailės akademijos Dailei skatinti draugijos mokyklą.

19101914 m. gyveno Jungtinėse Amerikos Valstijose, dirbo fotografu (vėliau tapo fotostudijos savininku).[3]

1918 m. grįžęs į Lietuvą Eugenijus dirbo Ukmergės valstybinėje gimnazijoje tapybos mokytoju, nuo 1920 m. vadovavo Ukmergės skautų tuntui ir aktyviai dalyvavo visuomenės gyvenime, o 1928 m. tapo Ukmergės amatų mokyklos direktoriumi.[2]

1940 m., pasinaudojęs senelės pilietybe, su šeima išvyko į Vokietiją. Ten gyveno Daselio pabėgėlių stovykloje, vėliau dirbo Vysbadeno kelių ir tiltų statybos kontoroje.[3] 1943 m. su šeima išvyko į Roitlingeno miestą, kur ir sulaukė karo pabaigos. 1948 m. rugsėjo 4 d. E. Kulvietis, kaip politinis pabėgėlis, gavo leidimą išvykti į Kolumbiją ir gruodį pasiekė Buenaventuros uostą.[4]

1959 m. vasario 13 d. Eugenijus Kulvietis po sunkios ligos mirė.

Kūrybinis palikimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Per savo gyvenimą menininkas sukūrė daugiau, kaip 2000 paveikslų. Daugelis jų saugomi privačiose kolekcijose įvairiose šalyse. Jų turi įsigijusios Jungtinių Valstijų, Jungtinės Karalystės, Švedijos, Prancūzijos, Italijos atstovybės.[4] Virtualioje elektroninio paveldo sistemoje yra šie suskaitmeninti Eugenijaus Kulviečio darbai:[5]

  • Zarasų ežerai. I. XX a. I p.
  • Natiurmortas su uogomis. XX a. I p.
  • Natiurmortas su grybais. XX a. I p.
  • Paveikslas „Ukmergės parapija“
  • Paveikslas „Ukmergės piliakalnis“
  • Pedagogo, vadovėlių ir žodynų autoriaus Jono Barono portretas
  • Atvirukas „Liudiškių piliakalnis, Anykščių valšč.“

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]