Pereiti prie turinio

Vytautas Naraškevičius

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Vytautas Naraškevičius
Gimė 1930 m. balandžio 17 d. (94 metai)
Ukmergė
Tėvas Aleksandras Naraškevičius
Motina Uršulė Kairytė-Naraškevičienė
Sutuoktinis (-ė) Janina Dapkutė–Naraškevičienė
Vaikai Dalia, Violeta
Veikla literatas, kompozitorius
Alma mater Vilniaus pedagoginis institutas

Vytautas Naraškevičius (g. 1930 m. balandžio 17 d. Ukmergėje) – eseistas, muzikos, lietuvių kalbos ir literatūros mokytojas, Lietuvos Nepriklausomųjų rašytojų sąjungos narys.

Baigęs Ukmergėje švento Vincento Pauliečio draugijos seserų vienuolių pradžios mokyklą, tęsė mokslus Antano Smetonos gimnazijoje, kurią baigė 1949 m. Besimokydamas paskutinėje gimnazijos klasėje suorganizavo du berniukų vokalinius ansamblius. Viename jų dainavo bendraklasiai, o kitame – ir žemesniųjų klasių gimnazistai. Po gimnazijos pradėjo dirbti Želvos vidurinės mokyklos muzikos mokytoju. Ten vadovavo trims chorams. Su vyresnių klasių choru 1950 m. dalyvavo Respublikinėje dainų šventėje Vilniuje. Tada buvo sukurta daina „Seni kovos draugai“, kurią tada pamėgo Lietuva, ją dainavo tremtiniai.

Želvos V. Naraškevičius mokytis išvažiavo į Klaipėdos mokytojų institutą, kur studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą. Be to, lankė Klaipėdos aukštesniąją muzikos mokyklą, kur studijavo chorinį dirigavimą. Baigęs Klaipėdos mokytojų institutą, buvo paskirtas dirbti Plungės rajono Šateikių septynmetės mokyklos direktoriumi. Taip pat dirbo Tauragės 2 vidurinės mokyklos muzikos ir lietuvių kalbos mokytoju, Tauragės vaikų muzikos mokykloje, vadovavo vietos chorams. Vilniaus pedagoginiame institute pratęsė lietuvių kalbos ir literatūros studijas, dirbo folkloristu Liaudies meno rūmuose.

V. Naraškevičius savo kūryboje nemažai dėmesio skiria Vytauto Didžiojo temai, sukūrė patriotinių eilėraščių. Be to, nuolat kuria pjeses fortepijonui, išleido 4 sutartinių fortepijonui sąsiuvinius, 3 preliudus, dedikuotus M. K. Čiurlioniui, „Gimtinės dainas“ fortepijonui. V. Naraškevičius sukūrė muziką Lietuvos nepriklausomųjų rašytojų sąjungos himnui (žodžiai – Vlado Burago).[1]

Išleido eilėraščių rinkinį „Vienakryptis“ (2009 m.). Kiti svarbiausi kūriniai: sonetų rinkinys „Rūpestis“ (1977 m.), eiliuota esė „Kosmoso Kolumbas“ (1988 m.), „Trys preliudai M.K. Čiurlioniui“ (1996 m.), eilėraščių knygą „Žalgirio vėliavos“ (1999 m.), „Gimtinės dainos“ fortepijonui (4 dalys, 1997, 1999, 2001, 2007 m.), lyrinį epą „Žalioji rūtelė“ (2000 m.), poezijos rinkinį „Minčių planeta“ (2012 m.). Išleido 51 sukankliuotą sutartinę (su bendraut.).

  1. http://www.xxiamzius.lt/numeriai/2005/08/31/liter_01.html Archyvuota kopija 2016-03-05 iš Wayback Machine projekto. Vytauto Didžiojo tema V. Naraškevičiaus kūryboje