Užpalių Švč. Trejybės bažnyčia

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Koordinatės: 55°38′15″š. pl. 25°34′58″r. ilg. / 55.6375882°š. pl. 25.5826893°r. ilg. / 55.6375882; 25.5826893

Kazimiero-bazn-kryzius-64.png
Užpalių Švč. Trejybės bažnyčia
Uzpaliai church 2.jpg
Vyskupija Panevėžio
Dekanatas Utenos
Savivaldybė Utenos rajonas
Gyvenvietė Užpaliai
Adresas J. Basanavičiaus g. 4
Statybinė medžiaga plytų mūras
Pastatyta 1898 m.
Stilius istorizmas

Užpalių Švč. Trejybės bažnyčia stovi Užpalių miestelyje, Šventosios kairiajame krante. Istoristinė, turi neogotikos ir neoromaninio stiliaus bruožų.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Užpalių bažnyčiai 1522 m. paskirta dešimtinė iš dvaro.

Pirmoji medinė bažnyčia[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1563 m. klebonas Legovičius (lenk. Legowicz) kartu su miestiečiais pastatė pirmąją medinę bažnyčią.

Lietuvos didysis kunugaikštis Steponas Batoras 1584 m. įsakė Užpalių savininkui laikyti kunigą ir nuo kiekvieno valako jam kasmet mokėti po grašį. Vėliau bažnyčiai dovanotas Germaniškio palivarkas.

XVII a. pradžioje bažnyčia buvo perduota kalvinistams, tačiau netrukus grąžinta katalikams.

Antroji medinė bažnyčia[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1651 m. pastatyta nauja bažnyčia, 1653 m. pašventinta.

Trečioji medinė bažnyčia[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Apie 1750 m. klebonas Petras Stasevičius pasenusią bažnyčią nugriovė ir jos vietoje pastatė naują medinę bažnyčią, nupirko jai Krimblių (Armališkių) palivarką. Nuo 1782 m. veikė parapinė mokykla. Per miestelio gaisrą 1783 m. liepą bažnyčia sudegė. Apie 1787 m. klebonas Adomas Legovičius su parapijiečiais pastatė naują medinę.

Bažnyčia ir varpinė

Mūrinė bažnyčia[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1885 m. prašyta leisti statyti naują mūrinę bažnyčią. Tik 1888 m. leidimas gautas iš Vilniaus generalgubernatoriaus. Klebono Kazimiero Kozminskio (1872–1914) ir parapijiečių pagal Ustino Golinevičiaus projektą pastatytą dabartinę bažnyčią 1898 m. konsekravo vyskupas Gasparas Cirtautas. Įrengti 16 registrų vargonai. Apie 1908 m. įsteigtas „Saulės“ draugijos skyrius ir lietuviška mokykla, įkurtas parapijos knygynėlis.

1914 m. įsteigtas Lietuvių katalikų blaivybės draugijos skyrius. Dekano Jono Jarašiūno rūpesčiu 1925 m. išdažytas bažnyčios vidus. Ilgametis Užpalių klebonas Antanas Paurys (1885–1968; Užpaliuose nuo 1929 m.) suremontavo bažnyčią, pastatė altariją, rėmė Sibiro tremtinius.

Bažnyčios interjeras
Centrinis altorius
Varpinė
Statinys šventoriuje

Klebonai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Užpalių ir Utenos bažnyčios iki 1725 m. turėjo bendrą kleboną, vėliau Užpaliams paskirtas klebonas-kuratas. Chronologiškai Utenos ir Užpalių parapijose klebonavo:

Užpalių klebonai-kuratai:

Bažnyčios vaizdas iš aikštės

Architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Bažnyčia istoristinė, turi neogotikos ir neoromaninio stiliaus bruožų, stačiakampio plano, dvibokštė. Vidus 3 navų. Yra 5 altoriai. Šventorius apmūrytas ažūrine plytų tvora. Jame stovi klasicistinė mūrinė varpinė (1847 m.).

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]