Pereiti prie turinio

Zigmas Toliušis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Zigmas Toliušis
Gimė 1889 m. spalio 30 d.
Miliušiai, Jurbarko vlsč.
Mirė 1971 m. rugsėjo 14 d. (81 metai)
Kaunas
Palaidotas (-a) Girdžių senosiose kapinėse
Tėvas Juozas Toliušis
Motina Liudvika Toliušienė (Akamaravičiūtė)
Vaikai Erika
Veikla teisininkas, advokatas, knygos kultūros ugdytojas ir populiarintojas
Antrojo Lietuvos Respublikos Seimo atidarymo posėdis 1923 m. birželio 5 d. Pirmoje eilėje sėdi, iš kairės: Kauno kunigų seminarijos rektorius Jonas Mačiulis-Maironis, Lietuvos stačiatikių metropolitas tėvas Eleferijus (Bogojavlenskis), Lietuvos vyriausiasis rabinas Šapiro (Avraham Duber Kahana Shapiro), už jų – Kaune akredituoti užsienio diplomatai. Salės pirmoje eilėje sėdi, iš kairės: Mykolas Sleževičius, Jonas Staugaitis, Zigmas Toliušis, Rapolas Skipitis, Kazys Grinius ir kt.[1]

Zigmas Toliušas (slapyv. Rigutis; 1889 m. spalio 30 d. Miliušiuose, Jurbarko vlsč.1971 m. rugsėjo 14 d. Kaune[2]) – teisininkas, advokatas, knygos kultūros ugdytojas ir populiarintojas.

Z. Toliušis gimė Miliušių dvare, dvaro ūkvedžio Juozo Toliušio ir iš smulkių bajorų kilusios Liudvikos Akamaravičiūtės šeimoje.

1900–1908 m. mokėsi Kauno gimnazijoje. Mokykloje įstojo į bendramokslio Vinco Sabo lietuvių mokinių kuopelę, puoselėjusią lietuvybę. 1908–1912 m. studijavo Peterburgo universiteto Teisės fakultete, kurį baigęs įgijo teisininko specialybę. 1913–1917 m., baigęs studijas ir negalėdamas gauti darbo teismuose Lietuvoje, tarnavo Kijevo ir Poltavos (Ukraina) teismo įstaigose.

Per Pirmąjį Pasaulinį karą įsitraukė į lietuvių pabėgėlių veiklą. 1918 m. buvo Poltavos miesto valdybos maitinimo skyriaus vedėjas. 1920 m. paskirtas Lietuvos nepaprastu įgaliotiniu Ukrainoje, rūpinosi tautiečių sugrąžinimo į Lietuvą reikalais. 1921 m. jis pats sugrįžo į Lietuvą. Dirbo Vyriausiojo Tribunolo svarbesniųjų bylų tardytoju.

Demokratiniuose Seimuose (nuo 1922 iki 1927 m.) jis vadovavo valstiečių liaudininkų frakcijai (III Seimo (19261927) narys[3]). Turėjo būstą Kaune, „Tulpės“ kooperatyvo name A. Mickevičiaus g. 15.[4]

Per pirmąjį bolševikmetį kalintas, vėliau – po karo. Po bausmės atlikimo 1951 m. ištremtas į Sibirą. Grįžo 1955 m.[5]

Nuo 1941 m. liepos mėn. iki 1944 m. liepos mėn. Lietuvos advokatų tarybos pirmininkas.[6]. Lietuvos teisininkų draugijos veikėjas.

Buvo palaidotas senosiose kapinėse šalia Girdžių bažnyčios viename kape su tėvu Juozu Toliušiu (1843-1911), 1863 m. sukilimo dalyviu. Antkapinis paminklas įrašytas į Kultūros vertybių registrą[7]

Autografai, mašinraščiai, spaudiniai (lietuvių, rusų, lenkų, prancūzų kalba) ikonografija, grafikos darbų atspaudai saugomi LNB[8].

  • Atsiminimai ir apybraižos. T. 1-5, (1943–1959, autogr. ir mašinr.);
  • Mano gyvenimo kelias (1948);
  • Mano amžininkai (1953);
  • Mykolas Krupavičius (1953);
  • Atsiminimai apie advokatus (1949);
  • Apie Vienuolį (1957).
  1. Seimas Lietuvos Respublikoje (1920-1940 m.)
  2. Zigmas Toliušis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXIII (Šalc–Toli). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2013
  3. LRS informacija
  4. „Kooperatyvo „Tulpė“ namas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
  5. „Aidai“ informacija
  6. http://www.advokatura.lt/lt/apie-advokatura/istorija.html Archyvuota kopija 2019-08-28 iš Wayback Machine projekto.
  7. „1863-1864 m. sukilimo dalyvio Juozo Toliušio ir teisininko, politikos ir visuomenės veikėjo Zigmo Toliušio kapas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
  8. LNB informacija[neveikianti nuoroda] (Lietuvos centrinis valstybės archyvas; Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių skyrius)


Politinis postas
Prieš tai:
Lionginas Indreika
Lietuvos advokatų tarybos pirmininkas
1941 - 1944
Po to:
Alfonsas Jakubėnas