Zigmas Toliušis
| Zigmas Toliušis | |
|---|---|
| Gimė | 1889 m. spalio 30 d. Miliušiai, Jurbarko vlsč. |
| Mirė | 1971 m. rugsėjo 14 d. (81 metai) Kaunas |
| Palaidotas (-a) | Girdžių senosiose kapinėse |
| Tėvas | Juozas Toliušis |
| Motina | Liudvika Toliušienė (Akamaravičiūtė) |
| Vaikai | Erika |
| Veikla | teisininkas, advokatas, knygos kultūros ugdytojas ir populiarintojas |
Zigmas Toliušas (slapyv. Rigutis; 1889 m. spalio 30 d. Miliušiuose, Jurbarko vlsč. – 1971 m. rugsėjo 14 d. Kaune[2]) – teisininkas, advokatas, knygos kultūros ugdytojas ir populiarintojas.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Z. Toliušis gimė Miliušių dvare, dvaro ūkvedžio Juozo Toliušio ir iš smulkių bajorų kilusios Liudvikos Akamaravičiūtės šeimoje.
1900–1908 m. mokėsi Kauno gimnazijoje. Mokykloje įstojo į bendramokslio Vinco Sabo lietuvių mokinių kuopelę, puoselėjusią lietuvybę. 1908–1912 m. studijavo Peterburgo universiteto Teisės fakultete, kurį baigęs įgijo teisininko specialybę. 1913–1917 m., baigęs studijas ir negalėdamas gauti darbo teismuose Lietuvoje, tarnavo Kijevo ir Poltavos (Ukraina) teismo įstaigose.
Per Pirmąjį Pasaulinį karą įsitraukė į lietuvių pabėgėlių veiklą. 1918 m. buvo Poltavos miesto valdybos maitinimo skyriaus vedėjas. 1920 m. paskirtas Lietuvos nepaprastu įgaliotiniu Ukrainoje, rūpinosi tautiečių sugrąžinimo į Lietuvą reikalais. 1921 m. jis pats sugrįžo į Lietuvą. Dirbo Vyriausiojo Tribunolo svarbesniųjų bylų tardytoju.
Demokratiniuose Seimuose (nuo 1922 iki 1927 m.) jis vadovavo valstiečių liaudininkų frakcijai (III Seimo (1926–1927) narys[3]). Turėjo būstą Kaune, „Tulpės“ kooperatyvo name A. Mickevičiaus g. 15.[4]
Per pirmąjį bolševikmetį kalintas, vėliau – po karo. Po bausmės atlikimo 1951 m. ištremtas į Sibirą. Grįžo 1955 m.[5]
Nuo 1941 m. liepos mėn. iki 1944 m. liepos mėn. Lietuvos advokatų tarybos pirmininkas.[6]. Lietuvos teisininkų draugijos veikėjas.
Buvo palaidotas senosiose kapinėse šalia Girdžių bažnyčios viename kape su tėvu Juozu Toliušiu (1843-1911), 1863 m. sukilimo dalyviu. Antkapinis paminklas įrašytas į Kultūros vertybių registrą[7]
Palikimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Autografai, mašinraščiai, spaudiniai (lietuvių, rusų, lenkų, prancūzų kalba) ikonografija, grafikos darbų atspaudai saugomi LNB[8].
Bibliografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Atsiminimai ir apybraižos. T. 1-5, (1943–1959, autogr. ir mašinr.);
- Mano gyvenimo kelias (1948);
- Mano amžininkai (1953);
- Mykolas Krupavičius (1953);
- Atsiminimai apie advokatus (1949);
- Apie Vienuolį (1957).
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Seimas Lietuvos Respublikoje (1920-1940 m.)
- ↑ Zigmas Toliušis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXIII (Šalc–Toli). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2013
- ↑ LRS informacija
- ↑ „Kooperatyvo „Tulpė“ namas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
- ↑ „Aidai“ informacija
- ↑ http://www.advokatura.lt/lt/apie-advokatura/istorija.html Archyvuota kopija 2019-08-28 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ „1863-1864 m. sukilimo dalyvio Juozo Toliušio ir teisininko, politikos ir visuomenės veikėjo Zigmo Toliušio kapas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
- ↑ LNB informacija[neveikianti nuoroda] (Lietuvos centrinis valstybės archyvas; Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių skyrius)
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| Politinis postas | ||
|---|---|---|
| Prieš tai: Lionginas Indreika |
Lietuvos advokatų tarybos pirmininkas 1941 - 1944 |
Po to: Alfonsas Jakubėnas |