Jeronimas Plečkaitis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Jeronimas Plečkaitis
Plečkaitispažymėjimas.jpg
Seimo nario Jeronimo Plečkaičio pažymėjimas
Gimė: 1887 m. gruodžio 10 d.
Rusija Keturvalakiai, Vilkaviškio apskritis, Rusijos imperija
Mirė: 1963 m. spalio 29 d. (75 metai)
Lietuva Pilviškiai, Vilkaviškio rajonas
Lietuvos Respublikos Seimo atstovas
Veikla: Lietuvos mokytojas, politinis veikėjas
Partija: Lietuvos socialdemokratų partija

Jeronimas Plečkaitis (1887 m. gruodžio 10 d. Keturvalakiuose, Vilkaviškio apskritis, Rusijos imperija – 1963 m. spalio 29 d. Pilviškiuose, Vilkaviškio rajonas) – mokytojas, Lietuvos politinis veikėjas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1902 m. baigė dvi Vilkaviškio mokyklos klases, 1916 m. – trumpalaikius mokytojų kursus.

Nuo 1905 m. Lietuvos socialdemokratų partijos narys. 1906 m. darbininkų streikų organizatorius. 19101914 m. tarnavo Rusijos imperijos kariuomenėje. 19171918 m. Vilkaviškio pradžios mokyklos mokytojas, 1919 m. darbo inspektorius.

1919–1920 m. organizavo dvarų darbininkų streikus Vilkaviškio apskrityje, vengdamas arešto pasitraukė į Vokietiją. Berlyne vokiečių socialdemokratų buvo globotas kaip politinis emigrantas. 1920 m. grįžo į Lietuvą.

1920 m. gegužės 15 d. – 1922 m. lapkričio 13 d. Steigiamojo Seimo atstovas, išrinktas II (Kauno) rinkimų apygardoje. Priklausė Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijai. Garsėjo kaip dažnas diskusijų dalyvis, tačiau dešiniųjų seimo narių vertintas skeptiškai. 1922 m. lapkričio 13 d. – 1923 m. kovo 13 d. Pirmojo Seimo, 1923 m. birželio 5 d. – 1926 m. birželio 2 d. Antrojo Seimo, 1926 m. birželio 2 d. – 1927 m. balandžio 12 d. Trečiojo Seimo atstovas nuo LSDP. [1]

1921 m. vasario 26-28 d. LSDP IX suvažiavime išrinktas CK nariu, 1923–1926 m. LSDP CK pirmininko pavaduotojas. 1926 m. birželio 19-20 d. Baltijos valstybių socialistų konferencijos Rygoje dalyvis. Po 1926 m. valstybės perversmo parašė LSDP atsišaukimą respublikai ginti. 1927 m. rugsėjo 8-9 d. Tauragės ir Alytaus sukilimo prieš tautininkų režimą organizatorius. Sukilimus nuslopinus, 1927 m. rugsėjo 11 d. emigravo į Vokietiją, vėliau – į Vilnių ir Gardiną.

Nuo 1927 m. lapkričio 20 d. iki 1928 m. rugpjūčio mėn. leido laikraštį „Pirmyn“. 1927 m. lapkričio 5-6 d. konferencijos Rygoje ir 1928 m. rugpjūčio 22-23 d. – I LSDOU konferencijos Vilniuje dalyvis. 1929 m. sausio 15 d. pasitraukė iš LSDOU Vykdomojo komiteto, o kovo 28 d. už veiklą, neatitinkančią socialdemokratinių principų pašalintas iš partijos.

1929 m. rugsėjo 3 d. kartu su ginkluota grupe areštuotas Rytų Prūsijoje. 1930 m. vasario 15-16 d. Įsrutyje nuteistas 3 m. kalėjimo. [2] Padedant Vokietijos socialdemokratams, 1932 m. gegužės 20 d. paleistas. Vilniuje bandė suburti savo šalininkų grupę, organizavo konferenciją, tačiau nesėkmingai.

1940 m. kovo 18 d. buvo areštuotas, atnaujinus Alytaus sukilimo bylą, kalėjo iki TSRS-Vokietijos karo pradžios. 19411944 m. dirbo vertėju Vilniaus miesto savivaldybėje. 1945 m. ištremtas į Sibirą, į Tiumenės sritį. 1956 m. grįžo į Vilnių.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Plečkaitis Jeronimas, Trumpos Steigiamojo Seimo narių biografijos su atvaizdais, Klaipėda, 1924, p. 42.
  • Plečkaitis Jeronimas, Lietuvių enciklopedija, Boston, 1960, t. 22, p. 119–120.
  • Čepas R., Plečkaitininkai, Vilnius, 2000.
  • Tamošaitis M., Plečkaitis Jeronimas, Lietuvos Steigiamojo Seimo (1920–1922 metų) narių biografinis žodynas, sud. A. Ragauskas, M. Tamošaitis, Vilnius, 2006, p. 267–270.
  • Tamošaitis M., Plečkaitis Jeronimas, Lietuvos Respublikos Seimų I (1922–1923), II (1923–1926), III (1926–1927), IV (1936–1940) narių biografinis žodynas, sud. Aivas Ragauskas, Mindaugas Tamošaitis, Vilnius, 2007, p. 407–410.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]