Vincas Kvieska
| Vincas Kvieska | |
|---|---|
| Gimė | 1889 m. lapkričio 8 d. Rikliai prie Kavarsko |
| Mirė | 1958 m. lapkričio 30 d. (69 metai) Čikaga |
| Veikla | Lietuvos politinis ir visuomenės veikėjas |
| Partija | Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga |
| Alma mater | 1916 m. Peterburgo universitetas |
Vincas Kvieska (1889 m. lapkričio 8 d. Riklikai prie Kavarsko – 1958 m. lapkričio 30 d. Čikaga) – Lietuvos politinis ir visuomenės veikėjas.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1916 m. baigė Petrogrado universiteto Istorijos skyrių. 1918–1919 m. mokytojavo gimnazijose, nuo 1921 m. dar vadovavo Ukmergės metiniams mokytojų kursams. Vienas mokytojų profsąjungos veikėjų. 1923 m. vasario mėn. – 1929 m. gruodžio mėn. žurnalo „Mokykla ir gyvenimas“ atsakingasis redaktorius. 1921–1940 m. Spaudos fondo veikėjas, kurį laiką valdybos pirmininkas. 1922–1927 m. Antrojo ir Trečiojo Seimo atstovas, priklausė Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos frakcijai, šios partijos veikėjas. 1933 m. už bendradarbiavimą su tautininkais pašalintas iš Valstiečių liaudininkų sąjungos. Dalyvavo Šaulių sąjungos, savivaldybių veikloje, buvo Ukmergės apskrities tarybos pirmininkas. Nuo 1927 m. dirbo Koopercijos banke, jo valdybos pirmininkas. TSRS okupavus Lietuvą 1940 m. rugpjūčio mėn. suimtas, kalintas. 1944 m. pasitraukė į Vakarus. Nuo 1949 m. gyveno JAV.
Bendradarbiavo laikraštyje „Lietuvos žinios“, žurnaluose „Talka“, „Tauta ir ūkis“, „Vaga“, JAV lietuvių spaudoje, 1925–1926 m. išleido brošiūrų, skirtų politinių partijų rinkimų kovai.[1]
Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Italijos kooperacija, 1935 m.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Kazimieras Tamašauskas. Vincas Kvieska. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 380 psl.