Pereiti prie turinio

Tindarėjas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Graikų mitologijoje TindarėjasSpartos karalius, Oebalo ir Gorgofonės[1] sūnus. Su žmona Leda susilaukė Helenės, Polideuko (Polukso), Kastoro, Klitemnestros, Timandros, Foebės ir Filonojės. Turėjo du brolius Hipokoną ir Ikarijų.

Pagal mitą Tindarėjo žmoną Leda suviliojo dievas Dzeusas, pasivertęs gulbinu. Ji padėjo du kiaušinius, iš kiekvieno gimė po du vaikus. Pagal klasikinę versiją iš vieno kiaušinio gimė Poluksas ir Helenė, kurie buvo Dzeuso vaikai, o iš kito Kastoras ir Klitemnestra – Tindarėjo vaikai.

Tindarėjas turėjo brolį Hipokoną, kuris užgrobė valdžią ir ištrėmė Tindarėją. Hipokoną nuvertė ir į valdžią sugrąžino teisėtą valdovą Heraklis, kuris užmušė Hipokoną ir jo visus sūnūs. Kitas Tindarėjo brolis Ikarijus buvo Penelopės tėvas.

Kai Tiestas užgrobė Mikėnų valdžią, du išvytieji princai Agamemnonas ir Menelajas atkeliavo į Spartą pas Tindarėją. Tindarėjas juos šiltai priėmė, Agamemnonas vedė Klitemnestrą. O Tindarėjo gražiausioji duktė Helenė turėjo daugybę jos rankos trokštančių jaunikių, bet galiausiai atiteko Menelajui. (plačiau str. Helenė)

  1. Pausanias, Description of Greece, 2.21.7