Tikrasis arbūzas
| Citrullus vulgaris | ||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Tikrasis arbūzas (Citrullus vulgaris) |
||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||
|
Tikrasis arbūzas (lot. Citrullus vulgaris) – moliūginių (Cucurbitaceae) šeimos, arbūzų (Citrullus) genties augalas.
Vienmetis augalas 2-3 ir daugiau metrų ilgio šlaužiančiu, išsišakojusiu stiebu. Vaisius – labai didelė, rutuliška netikra uoga, lygiu paviršiumi. Vaisiaus žievė 0,5-1,5 cm storio, minkštimas rausvas arba raudonas, labai sultingas, saldus.
Sudėtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Vaisių minkštime yra 5,5-10,6 % angliavandenių, sudarytų iš sacharozės, gliukozės, fruktozės, pektininių medžiagų, ląstelienos. Turi daug cukrų, baltymų, krakmolo, organinių rūgščių, daug pakeičiamųjų ir nepakeičiamųjų aminorūgščių, vitaminų B, C, PP, mikroelementų, folinės rūgšties, karotino.
Mityba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Paprastai prinokę arbūzai valgomi švieži. Tai puikus desertinis patiekalas. Kadangi jame yra daug vandens, jis gerai malšina troškulį.
Kai kur gaminami sūdyti prinokę ar neprinokę arbūzai. Jie subadomi pagaliuku, dedami į stiprų sūrymą (800 g druskos 10 l vandens). Maždaug po mėnesio sūdytus arbūzus galima valgyti.
Gaminamos ir arbūzų sultys, o jas pavirinus, gaunamas tam tikros koncentracijos arbūzų „medus“, kuris ilgai išsilaiko. Tokiame meduje yra iki 89 % cukraus.
Iš arbūzo žievės gaminami cukatai. Iš sėklų spaudžiamas aliejus.
Vaistinės augalo savybės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kaip vaistinis augalas vartojamas dietinės mitybos komponentu, sergant ateroskleroze, inkstų ligomis, gali būti vartojamas inkstų, tulžies bei šlapimtakio akmenligės profilaktikai, ypač jeigu karštas klimatas, vartojant sulfanilamidus. Folinė rūgštis ir vitaminas C neleidžia vystytis sklerozei. Arbūzas vartojamas nuo mažakraujystės, kaip organizmą stiprinanti, apetitą gerinanti, vidurius laisvinanti priemonė.
Liaudies medicinoje vartojamas kaip šlapimą varanti priemonė, dėl to jį rekomenduojama valgyti šviežią arba gerti žievelių nuovirą nuo pabrinkimų, atsiradusių dėl širdies ir kraujagyslių bei inkstų ligų. Džiovintų arbūzų žievelių nuoviras gaminamas santykiu 1:10.
Sergant kepenų ligomis, arbūzų sultys ne tik padeda iš organizmo pašalinti skysčius, bet ir maitina kepenų audinį lengvai pasisavinamais angliavandeniais.
Minkštimo ląsteliena gerina naudingų žarnyno mikrobų (žarnyno floros) gyvybinę veiklą, virškinimą, padeda pašalinti cholesteriną.
Arbūzų minkštimu, sultimis ir „pienu“ malšinamas karščiuojančių ligonių troškulys. „Pienas“ gaminamas iš grūstų sėklų, kurios trinamos šaltame vandenyje santykiu 1:10, o kad gėrimas būtų skanesnis galima įdėti truputį cukraus ar vaisių sirupo.
Arbūzo minkštimas ir žievė (arba sausa žievė) užpilama vandeniu santykiu 1:1 ir kaitinama 30 minučių, po to atvėsinama. Geriama po 1-2 stiklines 3-5 kartus per dieną prieš valgį.
