Fruktozė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Fruktozė
Beta-D-Fructofuranose.svg
Sisteminis (IUPAC) pavadinimas
(2R,3S,4R,5R)-2,5-bis
(hidroksimetil)oksolan-
2,3,4-triolas
CAS numeris 53188-23-1 (D-fruktozė)
Cheminė formulė C6H12O6
Molinė masė 180,16 g/mol
SMILES C(C1C(C(C(O1)(CO)O)O)O)O
Rūgštingumas (pKa)
Bazingumas (pKb)
Valentingumas
Fizinė informacija
Tankis
Išvaizda
Lydymosi t° 103 °C (β-D-fruktozė)
Virimo t°
Lūžio rodiklis (nD)
Klampumas
Tirpumas H2O
Šiluminis laidumas
log P
Garavimo slėgis
kH
Kritinis santykinis drėgnumas
Farmakokinetinė informacija
Biotinkamumas
Metabolizmas
Pusamžis
Pavojus
MSDS
ES klasifikacija
NFPA 704
Žybsnio t°
Užsiliepsnojimo t°
R-frazės
S-frazės
LD50
Struktūra
Kristalinė struktūra
Molekulinė forma
Dipolio momentas
Simetrijos grupė
Termochemija
ΔfHo298
Giminingi junginiai
Giminingi grupė
Giminingi junginiai
Giminingos grupės

Fruktozė – natūralus vaisių cukrus, kurio yra daug meduje, vaisiuose, daržovėse ir uogose.

Fruktozės molekulinė formulė tokia pat, kaip ir gliukozės (C6H12O6). Tačiau fruktozė – ne polioksialdehidas, o polioksiketonas. Jos molekulėje yra trys asimetriniai anglies atomai, jų konfigūracija tokia pat, kaip ir atitinkamų gliukozės molekulės atomų. Taigi fruktozė – gliukozės izomeras.

Fruktozė dažniausiai būna ciklinių formų (α arba β), bet tie ciklai ne šešianariai kaip gliukozės, o penkianariai. Vandeniniai fruktozės tirpalai yra pusiausvyri.

Išgryninta fruktozė – balti smulkūs milteliai, panašūs į cukrų tiek savo išvaizda, tiek ir energine verte – 375 kcal 100 g., tačiau 1,2–1,8 karto už jį saldesnė, už gliukozę saldesnė maždaug 3 kartus. Tai greitai pasisavinamas angliavandenis. Ji gerai tirpsta vandenyje ir spirite, atspari aukštai temperatūrai. Yra malonaus, gaivaus, saldaus skonio, pagerina vaisių ir uogų aromatą.

Vartojimas[taisyti | redaguoti kodą]

Kristalinė fruktozė

Fruktozė pasaulyje vis dažniau vartojama vietoje cukraus. Jos yra meduje, visuose vaisiuose bei uogose, turinčiose salsvą skonį, todėl ji dar vadinama vaisių cukrumi, tačiau per dieną rekomenduojama suvartoti ne daugiau kaip 45 g. Fruktozę, kaip atskirą produktą, galima nusipirkti beveik visose parduotuvėse.

Fruktozė tapo svarbia sveiko maisto pramonės žaliava. Ja saldinami džemai, šokoladai, sausainiai, sultys, konditerijos gaminiai, jogurtai, gėrimai. Vis dažniau fruktozės dedama ir į motinos pieną pakeičiančius mišinius, vaisių tyreles.

Fruktozė išryškina kai kurių kavos rūšių kartoką skonį, tad tinka saldinti kavą, o taip pat ir arbatą, kompotus. Jos daugiau reikia tam pačiam saldumo efektui pasiekti karštuose gėrimuose ir daug mažiau šaltuose.

Fruktozė paryškina natūralų vaisių ir uogų kvapą, skonį, todėl su ja išvirtos uogienės būna labai aromatingos, tik reikia žinoti, kad ilgai virinant dalis fruktozės gali suirti, tad patartina ja saldinti jau bebaigiančias virti uogienes ir džemus. Verdant uogas, ypač braškių tyrę, jos gali pakeisti savo spalvingumą, tapti neįprastos spalvos.

Kepiniai su fruktoze yra gražaus rusvo atspalvio. Juos reikia kepti maždaug 50 laipsnių žemesnėje temperatūroje negu kepinius su cukrumi. Fruktozė gerai sugeria drėgmę, todėl kepiniai ilgiau liks švieži, minkšti ir purūs. Bet dėl šios savybės fruktozės miltelius reikia saugoti nuo drėgmės, visuomet laikyti sandariai uždengtus ir sausoje vietoje.

Vietoj cukraus panaudojus fruktozę labai kvapnios tampa visos sultys, uogienės, ypač fruktoze apibarstytos šviežios uogos, įvairūs desertai, netgi šiek tiek ja paskaninta mėsa. Su fruktoze gaminami vynai yra išskirtiniai ir aromatingi.

Poveikis[taisyti | redaguoti kodą]

Teigiamas[taisyti | redaguoti kodą]

 NoFonti.svg  Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta šaltinių ar nuorodų į juos.
Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į šaltinius.

Fruktozė dėl daugelio savybių yra priskiriama sveikam maistui. Ji skatina B grupės vitaminų ir geležies įsisavinimą, gerina atmintį, beveik negausina kraujo gliukozės, stabilizuoja cukraus kiekį kraujyje, veikia kaip ilgalaikis energijos šaltinis, o tai ypač svarbu vyresnio amžiaus žmonėms.

Organizme fruktozė pasisavinama iš kraujo lėčiau negu cukrus. Nors fruktozė yra saldesnė už cukrų, į organizmo ląsteles ji patenka kasai neišskiriant insulino. Jei organizme yra pakankamai insulino, ji nedidina cukraus kiekio kraujyje, dėl to tai idealus saldiklis sergantiems cukralige ar turintiems rizikos faktorių ja susirgti, tačiau visgi sergantieji diabetu turėtų būti atsargūs.

Apie 13 proc. patekusios į organizmą fruktozės sunaudojama organizmo energetiniams poreikiams, o didžioji dalis sukaupiama glikogeno pavidalu kepenyse ir gali būti panaudojama sunkiai dirbant, badaujant, adaptuojantis, ilgalaikės įtampos metu. Tyrimais nustatyta, kad ji veikia tonizuojamai, tad rekomenduojama vartoti sportininkams, vairuotojams ir visiems, kurie patiria didelius krūvius.

Pastebėta, kad šis saldiklis 30–40 procentų sumažina dantų ėduonies riziką, todėl rekomenduojama mažamečiams vaikams. Tyrimai įrodė, kad vartojant fruktozę rečiau susidaro gelsvos dantų apnašos ir jos lengviau pašalinamos negu vartojant cukrų.

Fruktozė mažiau kaupiasi riebaliniame audinyje, todėl tinka linkusiems tukti. Eksperimentais nustatyta, kad fruktozės riebaliniame audinyje susikaupia 5 kartus mažiau negu gliukozės. Be to, nors gliukozės ir fruktozės kaloringumas panašus (1 g.=4 kcal), daug saldesnės fruktozės reikia gerokai mažesnio kiekio tam pačiam saldumo efektui pasiekti. Tačiau turintiems viršsvorį vis dėlto nederėtų pamiršti, kad šis natūralus produktas yra kaloringas.

Fruktozė pagreitina alkoholio suirimą organizme, todėl gali būti vartojama gydant apsinuodijimą svaigalais. Ji pasižymi teigiamu poveikiu pasireiškus pagirių sindromui.

Neigiamas[taisyti | redaguoti kodą]

Fruktozė daugiausia perdirbama kepenyse[1]. Dirbtinai gausiai fruktoze maitinamų žiurkių kepenys buvo pakenktos panašiai kaip alkoholikų kepenys[2] (fruktozės metabolinis kelias beveik nesiskiria nuo etilo alkoholio). Tik kepenys sugeba metabolinti fruktozę, nė viena kita organizmo ląstelė (išskyrus spermatozoidus) neturi tam reikalingų fermentų.[3]

Fruktozės perteklius taip pat didina riziką susirgti podagra[4].

Fruktozės vartojimas didina LDL, trigliceridų ir apolipoprotein-B (baltymas, dėl kurio ant kraujagyslių sienelių gali susidaryti plokštelinės apnašos, kurios sukelia širdies ir kraujagyslių ligas) lygius kraujyje[5]

Nepaisant to, kad fruktozės glikeminis indeksas labai mažas, ji diabetikams muša per cukrų kitu lazdos galu, ji stipriai mažina jautrumą insulinui, t. y. blogina antro tipo diabeto būklę (antro tipo diabetas iš esmės ir yra labai toli pažengęs sisteminis atsparumas (nejautrumas) insulinui).[4]

Dėl galimų neigiamų pasekmių medikai itin gausiai vartoti fruktozę nesiūlo [6].

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Teff, KL; Elliott SS, Tschöp M, Kieffer TJ, Rader D, Heiman M, Townsend RR, Keim NL, D'Alessio D, Havel PJ. „Dietary fructose reduces circulating insulin and leptin, attenuates postprandial suppression of ghrelin, and increases triglycerides in women“. J Clin Endocrinol Metab., 89 (6), 2963–72 (2004 m. June). DOI:10.1210/jc.2003-031855. PMID 15181085. 
  2. Forristal, Linda. „The Murky World of High-Fructose Corn Syrup“. Weston A. Price Foundation (2001 m. Fall). 
  3. http://www.medbio.info/Horn/Time%201-2/carbohydrate_metabolism.htm
  4. 4,0 4,1 Choi, Hyon K. and Curhan, Gary. "Soft drinks, fructose consumption, and the risk of gout in men: prospective cohort study." BMJ. Nuoroda tikrinta 5 December 2011.
  5. http://www.sciencedaily.com/releases/2011/07/110728082558.htm
  6. Lim, Jung; Michele Mietus-Snyder, Annie Valente, Jean-Marc Schwarz and Robert H. Lustig. „the role of fructose in the pathogenesis of naFlD and the metabolic syndrome“. Nature reviews | gastroenterology & hepatology, 7 (5), 251–264 (2010 m. May). DOI:10.1038/nrgastro.2010.41. 

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Commons-logo.svg Vikiteka: Fruktozė – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka