Tarybų Sąjunga olimpinėse žaidynėse

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Tarybų Sąjunga olimpinėse žaidynėse
Flag of the Soviet Union.svg
TOK kodas URS
NOK Tarybų Sąjungos olimpinis komitetas
Olimpinė istorija
Vasaros olimpinės žaidynės
1952 · 1956 · 1960 · 1964 · 1968 · 1972 · 1980 · 1984 · 1988
Žiemos olimpinės žaidynės
1956 · 1960 · 1964 · 1968 · 1972 · 1976 · 1980 · 1984 · 1988

Tarybų Sąjunga olimpinėse žaidynėse dalyvavo nuo 1952 iki 1988 m. TSRS buvo viena iš pirmaujančių valstybių pagal sportininkų iškovotų medalių kiekį.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tarybų Sąjunga politiniame žemėlapyje pasirodė 1922 m. ir ilgą laiką nedalyvavo pasauliniame olimpiniame judėjime, nežiūrint į tai, jog sportininkai demonstravo gerus pasiekimus net ir pasauliniu mastu. Dar 1920 m. Vsevobučas bandė siųsti pirmąją delegaciją į Antverpeno olimpines žaidynes, bet mėginimas nepasisekė. Iki 1933 m. Rusijos atstovu TOK buvo kunigaikštis Levas Urusovas, kuris iš Rusijos emigravo po revoliucijos.

Po Antrojo pasaulinio karo TSRS aktyviai įsiliejo į pasaulinį sporto judėjimą. Tarybų Sąjungos sportininkai sėkmingai dalyvavo didžiausiuose varžybose: Pasaulio ir Europos čempionatuose. 1951 m. balandžio 23 d. buvo įsteigtas Tarybų Sąjungos olimpinis komitetas. 1951 m. gegužės 7 d., 46-oje TOK sesijoje, Vienoje, Tarybų Sąjunga buvo priimta į Tarptautinį olimpinį komitetą. TOK nariu buvo išrinktas Konstantinas Andrianovas – TSRS olimpinio komiteto atstovas.[1]

TSRS buvo surengtos vienerios olimpinės žaidynės – XXII vasaros olimpinės žaidynės, kurios vyko Maskvoje, 1980 m. Jos įvyko po nesėkmingo siūlymo jas surengti 1976 m. Dalis olimpinių rungčių vyko Leningrade, Kijeve, Minske, Taline, Mytiščiuose.

TSRS TOK nariai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Narys Gyvenimo metai Metai TOK Pareigos
Konstantinas Adrianovas 1910–1988 1951–1988 Vykdomojo komiteto narys (1962–1974), TOK viceprezidentas (1966–1970)
Aleksejus Romanovas 1904–1979 1952–1971
Vitalijus Smirnovas gim. 1935 1971- Vykdomojo komiteto narys (1974–1982), TOK viceprezidentas (1978–1984 ir 1986–1990)
Maratas Gramovas 1927–1998 1988–1992

Dalyvavimas žaidynėse[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1952 m. TSRS pirmą kartą dalyvavo Helsinkio vasaros olimpinėse žaidynėse. TSRS delegacija, susidedanti iš 295 sportininkų, dalyvavo visose sporto rungtyse (išskyrus žolės riedulį) ir iškart užėmė antrąją vietą pagal iškovotų medalių skaičių. Taip pat antrąją vietą užėmė, pagal TSRS priimtą taškų skaičiavimo sistemą. Pirmąja olimpine čempione vasaros olimpinėse žaidynėse, disko metimo rungtyje, tapo Nina Romaškova. 1952 m. liepos 20 d. ji nugalėjo šioje rungtyje pagerindama olimpinį rekordą, diską numetusi 51,42 m.

1956 m. TSRS pirmą kartą dalyvavo VII žiemos olimpinėse žaidynėse ir užėmė pirmąją vietą pagal iškovotų medalių skaičių. 1956 m. sausio 28 d. pirmąja olimpine čempione žiemos olimpinėse žaidynėse tapo Liubov Kazireva, nugalėjusi 10 km slidinėjimo kroso rungtyje.

1988 m. tarybinė delegacija pirmą kartą dalyvavo Seulo parolimpinėse žaidynėse. Parolimpinių žaidynių debiutantai užėmė 19-ąją vietą pagal iškovotų medalių skaičių.[2]

Per 41-erius Tarybų Sąjungos olimpinio komiteto egzistavimo metus buvo dalyvauta 18-oje žiemos ir vasaros olimpinių žaidynių, o pagal iškovotų medalių skaičių nebuvo užimta žemesnė kaip antra vieta. TSRS sportininkai visada varžėsi dėl pirmųjų vietų šiose rungtyse:

Boikotas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1980 m. TSRS organizavo Maskvos vasaros olimpines žaidynes, tačiau šios žaidynės buvo boikotuojamos daugumos didžiausių vakarų valstybių, įskaitant JAV, VFR ir Japoniją, todėl šių šalių sportininkai turėjo šias žaidynes praleisti. TSRS sportininkai buvo pirmi pagal iškovotų medalių skaičių, iškovoję didžiausią auksinių medalių skaičių (80 vnt.) per visą Tarybų Sąjungos istoriją.

1984 m. Tarybų Sąjungos sportininkams savo ruožtu teko praleisti Los Andželo vasaros olimpines žaidynes, kurias boikotavo didžioji dalis Rytų bloko valstybių. Pirmaujantys tarybiniai sportininkai, tokie kaip Vladimiras Salnikovas, Jurijus Sedychas, Tatjana Kazankina, Vladimiras Artiomovas, būdami lyderiais savo sporto šakose negalėjo ginti savo titulų tiesioginėje konkurencijoje. Daugumai socialistinio bloko valstybių vasaros olimpinės žaidynės buvo pakeistos varžybomis „Draugystė-84“ (rus. Дружба-84).

TSRS žlugimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

TSRS olimpinis komitetas savo veiklą nutraukė 1992 m. kovo 12 d., tuoj po TSRS žlugimo 1991 m. gruodį. 1992 m. buvusios TSRS sportininkai dalyvavo Barselonos vasaros ir Albervilio žiemos olimpinėse žaidynėse kaip NVS šalių jungtinė komanda po olimpine vėliava.

Olimpiniai medalininkai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lentelėje surašyti tik tie sportininkai, kurie TSRS iškovojo ne mažiau kaip 3 auksinius medalius.
Yra nemažai sportininkų, kurie olimpinėse žaidynėse pradėjo dalyvauti iki 1991 m. būdami TSRS, bet vėliau aukso medalius laimėjo atstovaudami kitą šalį.
31 iš 44 sportininkų atstovavo vasaros olimpinėse žaidynėse, 13 – žiemos. Daugiausia gimnastų – 13 sportininkų.

Nr. Sportininkas Sporto šaka Olimpiados Auksas Sidabras Bronza Iš viso
1 Larisa Latynina Gimnastika 1956–1964 9 5 4 18
2 Nikolajus Andrianovas Gimnastika 1972–1980 7 5 3 15
3 Borisas Šachlinas Gimnastika 1956–1964 7 4 2 13
4 Viktoras Čukarinas Gimnastika 1952–1956 7 3 1 11
5 Lidija Skoblikova Greitasis čiuožimas 1960–1964 6 0 0 6
6 Polina Astachova Gimnastika 1956–1964 5 2 3 10
7 Nellie Kim Gimnastika 1976–1980 5 1 0 6
8 Raisa Smetanina Slidinėjimo krosas 1976–1992 4 5 1 10
9 Liudmila Turiščiava Gimnastika 1968–1976 4 3 2 9
10 Galina Kulakova Slidinėjimo krosas 1972–1980 4 2 2 8
11 Olga Korbut Gimnastika 1972–1976 4 2 0 6
12= Elena Novikova Fechtavimas 1968–1976 4 1 1 6
12= Viktoras Sidjakas Fechtavimas 1968–1980 4 1 1 6
14= Vladimiras Artiomovas Gimnastika 1988 4 1 0 5
14= Jevgenijus Grišinas Greitasis čiuožimas 1956–1964 4 1 0 5
14= Valentinas Muratovas Gimnastika 1952–1956 4 1 0 5
14= Aleksandras Tichonovas Biatlonas 1968–1980 4 1 0 5
14= Nikolajus Zimjatovas Slidinėjimo krosas 1980–1984 4 1 0 5
19= Viktoras Krovopuskovas Fechtavimas 1976–1980 4 0 0 4
19= Vladimiras Salnikovas Plaukimas 1980–1988 4 0 0 4
21 Aleksandras Ditjatinas Gimnastika 1976–1980 3 6 1 10
22 Vladimiras Nazlymovas Fechtavimas 1968–1980 3 2 1 6
23 Galina Gorochova Fechtavimas 1960–1972 3 1 1 5
24= Albertas Azarjanas Gimnastika 1956–1960 3 1 0 4
24= Valentinas Mankinas Buriavimas 1968–1980 3 1 0 4
24= Tamara Press Lengvoji atletika 1960–1964 3 1 0 4
24= Viktoras Sanejevas Lengvoji atletika 1968–1980 3 1 0 4
24= Vladislavas Tretiakas Ledo ritulys 1972–1984 3 1 0 4
29= Dmitrijus Bilozerčevas Gimnastika 1988 3 0 1 4
29= Liudmila Chvedosjuk Baidarių ir kanojų irklavimas 1964–1972 3 0 1 4
31= Klaudija Bojarskich Slidinėjimo krosas 1964 3 0 0 3
31= Vitalijus Davidovas Ledo ritulys 1964–1972 3 0 0 3
31= Anatolijus Firsovas Ledo ritulys 1964–1972 3 0 0 3
31= Viktoras Ždanovičius Fechtavimas 1960–1964 3 0 0 3
31= Aleksandra Zabelina Fechtavimas 1960–1972 3 0 0 3
31= Večeslavas Ivanovas Akademinis irklavimas 1956–1964 3 0 0 3
31= Tatjana Kazankina Lengvoji atletika 1976–1980 3 0 0 3
31= Viktoras Kuzykinas Ledo ritulys 1964–1972 3 0 0 3
31= Aleksandras Medvedis Laisvosios imtynės 1964–1972 3 0 0 3
31= Vladimiras Morozovas Baidarių ir kanojų irklavimas 1964–1972 3 0 0 3
31= Vladimiras Parfenovičius Baidarių ir kanojų irklavimas 1980 3 0 0 3
31= Aleksandras Ragulinas Ledo ritulys 1964–1972 3 0 0 3
31= Irina Rodnina Dailusis čiuožimas 1972–1980 3 0 0 3
31= Sergėjus Čuchrajus Baidarių ir kanojų irklavimas 1976–1980 3 0 0 3

Taškų skaičiavimo sistema[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

TSRS buvo naudojama skaičiavimo sistema vietai, kurią užėmė komanda. Sistema buvo vadinama „Neoficiali komandinė įskaita“. Pagal šią sistemą sportininkų užimtos 1-6 vietos buvo vertinamos atitinkamu taškų skaičiumi. Už pirmą vietą buvo skiriami 7 taškai, antrą – 5, trečią – 4, ketvirtą – 3, penktą – 2, šeštą – 1. Ši sistema buvo naudojama ir kitose šalyse.[3]. Priešingai šiai sistemai yra naudojama visuotinė užimtos vietos skaičiavimo sistema, vertinanti tik medalių skaičių[4].

Rezultatai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

TSRS sportininkai užėmė antrąją vietą po JAV pagal iškovotų medalių skaičių per visą olimpinių žaidynių istoriją, iš viso laimėję 1204 medalius, iš kurių 473 auksinius. Tuo pačiu TSRS užima antrąją vietą pagal auksinių, sidabrinių ir bronzinių medalių skaičių tiek kartu sudėjus vasaros ir žiemos olimpines žaidynes, tiek atskirai vasaros ir žiemos žaidynėse (visgi Norvegija aplenkė bendrą žiemos rodiklį praėjus metams po TSRS žlugimo). Tvirtai konkuruodama su JAV vasaros olimpinėse žaidynėse ir su Norvegija, o po to ir su VFR žiemos olimpinėse žaidynėse, antroje XX a. pusėje dažniau nei bet kuri kita šalis tapdavo medalių rekordininke vasaros (šešis kartus iš devynių žaidynių) ir žiemos olimpinėse žaidynėse (septynis kartus iš devynių žaidynių).

Dalyvavimas vasaros žaidynėse[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žaidynės Dalyvių sk. Auksas Sidabras Bronza Iš viso Vieta
Suomijos vėliava Suomija, Helsinkis 295 22 30 19 71 2
Australijos vėliava Australija, Melburnas 283 37 29 32 98 1
Italijos vėliava Italija, Roma 284 43 29 31 103 1
Japonijos vėliava Japonija, Tokijas 319 30 31 35 96 2
Meksikos vėliava Meksika, Mechikas 313 29 32 30 91 2
Vakarų Vokietijos vėliava Vakarų Vokietija, Miunchenas 373 50 27 22 99 1
Kanados vėliava Kanada, Monrealis 410 49 41 35 125 1
TSRS vėliava TSRS, Maskva 489 80 69 46 195 1
Jungtinių Amerikos Valstijų vėliava Jungtinės Amerikos Valstijos, Los Andželas nedalyvavo
Pietų Korėjos vėliava Pietų Korėja, Seulas 481 55 31 46 132 1
Iš viso 395 319 296 1010 2

Dalyvavimas žiemos žaidynėse[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žaidynės Dalyvių sk. Auksas Sidabras Bronza Iš viso Vieta
Norvegijos vėliava Norvegija, Oslas nedalyvavo
Italijos vėliava Italija, Kortina d’Ampecas 55 7 3 6 16 1
Jungtinių Amerikos Valstijų vėliava Jungtinės Amerikos Valstijos, Skvo Valis 62 7 5 9 21 1
Austrijos vėliava Austrija, Insbrukas 69 11 8 6 25 1
Prancūzijos vėliava Prancūzija, Grenoblis 74 5 5 3 13 2
Japonijos vėliava Japonija, Saporas 78 8 5 3 16 1
Austrijos vėliava Austrija, Insbrukas 79 13 6 8 27 1
Jungtinių Amerikos Valstijų vėliava Jungtinės Amerikos Valstijos, Leik Plesidas 86 10 6 6 22 3
Jugoslavijos vėliava Jugoslavija, Sarajevas 99 6 10 9 25 2
Kanados vėliava Kanada, Kalgaris 101 11 9 9 29 1
Iš viso 78 57 59 194 4

Medaliai vasaros olimpinėse žaidynėse[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

     Pirmaujantys sporto šakoje

Žaidynės Auksas Sidabras Bronza Suma
Gimnastika 73 67 44 184
Lengvoji atletika 65 55 75 195
Imtynės 62 31 23 116
Sunkioji atletika 39 21 2 62
Baidarių ir kanojų irklavimas 29 13 9 51
Fechtavimas 18 15 16 49
Šaudymas 17 15 17 49
Boksas 14 19 18 51
Plaukimas 13 21 26 60
Akademinis irklavimas 12 20 10 42
Dviračių sportas 11 4 8 23
Tinklinis 7 4 1 12
Jojimas 6 5 4 15
Dziudo 5 5 13 23
Šiuolaikinė penkiakovė 4 5 5 14
Buriavimas 4 5 3 12
Krepšinis 4 4 4 12
Rankinis 4 1 1 6
Šuoliai į vandenį 3 4 6 13
Vandensvydis 2 2 3 7
Futbolas 2 0 3 5
Šaudymas iš lanko 1 3 3 7
Žolės riedulys 0 0 2 2
Iš viso 395 319 296 1010

Medaliai žiemos olimpinėse žaidynėse[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

 

Žaidynės Auksas Sidabras Bronza Suma
Slidinėjimo krosas 25 22 21 68
Greitasis čiuožimas 24 17 19 60
Dailusis čiuožimas 10 9 5 24
Biatlonas 9 5 5 19
Ledo ritulys 7 1 1 9
Rogučių sportas 1 2 3 6
Bobslėjus 1 0 2 3
Šuoliai su slidėmis 1 0 0 1
Šiaurės dvikovė 0 1 2 3
Kalnų slidinėjimas 0 0 1 1
Iš viso 78 57 59 194

Vėliavnešiai[5][redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vasaros olimpinės žaidynės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Metai Vardas, pavardė Sporto šaka Laimėjimas
1952 m., Helsinkis Jakovas Kucenko Sunkioji atletika nedalyvavo
1956 m., Melburnas Aleksejus Medvedevas Sunkioji atletika nedalyvavo
1960 m., Roma Jurijus Vlasovas Sunkioji atletika aukso medalis
1964 m., Tokijas Leonidas Žabotinskis Sunkioji atletika aukso medalis
1968 m., Meksikas Leonidas Žabotinskis Sunkioji atletika aukso medalis
1972 m., Miunchenas Aleksandras Medvedis Laisvosios imtynės aukso medalis
1976 m., Monrealis Nikolajus Balbošinas Graikų-romėnų imtynės aukso medalis
1980 m., Maskva Nikolajus Balbošinas Graikų-romėnų imtynės nedalyvavo
1988 m., Seulas Aleksandras Karelinas Graikų-romėnų imtynės aukso medalis
1992 m., Barselona Aleksandras Karelinas Graikų-romėnų imtynės aukso medalis

Žiemos olimpinės žaidynės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Metai Vardas, pavardė Sporto šaka Laimėjimas
1956 m., Kortina d’Ampecas Olegas Gončarenko Greitasis čiuožimas 2 bronzos medaliai
1960 m., Skvo Valis Nikolajus Sologubovas Ledo ritulys bronzos medalis
1964 m., Insbrukas Jevgenijus Grišinas Greitasis čiuožimas sidabro medalis
1968 m., Grenoblis Viktoras Mamatovas Biatlonas sidabro medalis
1972 m., Saporas Večeslavas Vedeninas Slidžių sportas 2 aukso medaliai
1976 m., Insbrukas Vladislavas Tretiakas Ledo ritulys aukso medalis
1980 m., Leik Plesidas Aleksandras Tichonovas Biatlonas aukso medalis
1984 m., Sarajevas Vladislavas Tretiakas Ledo ritulys aukso medalis
1988 m., Kalgaris Andrėjus Bukinas Dailusis čiuožimas aukso medalis
1992 m., Albervilis Valerijus Medvedcevas Biatlonas sidabro medalis

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]