Larisa Latynina

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Larisa Latynina
Larisa Latynina-cropped.jpg
Larisa Latynina 1964 m. Tokijo olimpiados metu
Visas vardas: Larisa Latynina
Gimė: 1934 m. gruodžio 27 d. (84 metai)
Chersonas, Ukrainos TSR, TSRS
Pilietybė: Rusijos vėliava Rusija
Veikla: gimnastė
Commons-logo.svg Vikiteka: Larisa LatyninaVikiteka

Larisa Latynina (rus. Лари́са Семёновна Латы́нина, mergautinė pavardė Dirij; g. 1934 m. gruodžio 27 d. Chersonas) – TSRS gimnastė, daugkartinė olimpinių žaidynių prizininkė. Iki 2012 m. Latyninai priklausė olimpinis rekordas pagal didžiausią laimėtų olimpinių medalių skaičių: 18 medalių (9 aukso, 5 sidabro bei 4 bronzos medaliai).

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vaikystėje Larisa Latynina svajojo tapti balerina ir lankė choreografijos užsiėmimus Liaudies kūrybos namuose. Penktoje klasėje ji susidomėjo gimnastika. Jos pirmuoju treneriu buvo M. A. Sotničenka. 1951 m. dalyvaudama mokyklinėse varžybose Latynina išlaikė sporto meistrės normatyvus. 1954 m. birželio mėnesį, atstovaudama TSRS rinktinei, debiutavo 1954 m. pasaulio čempionate Romoje, kur tapo nugalėtoja komandinėse pirmenybėse. 1953 m. Larisa Latynina baigė mokyklą aukso medaliu ir įstojo į Politechnikos institutą, tačiau po metų perėjo į Kijevo valstybinį kūno kultūros institutą, kurį baigė 1959 m. Kijeve pradėjo treniruotis pas A. S. Mišakovą, kuris stengėsi pasiekti stabilių savo auklėtinės pasirodymų ant visų gimnastikos prietaisų.[1]

2014 m. Rusijos 2 rublių sidabro moneta, skirta Larisai Latyninai

1956 m. olimpinėse žaidynėse Larisa Latynina iškovojo 4 aukso medalius: komandinėse pirmenybėse, individualioje daugiakovėje, atraminiame šuolyje bei laisvuosiuose pratimuose. Tais pačiais metais Larisa Latynina tapo TSRS nusipelniusia sporto meistre.[2] Dalyvaudama 1957 m. Europos čempionate Larisa Latynina nugalėjo visose penkiose disciplinose. Tais metais ji buvo apdovanota Lenino ordinu. Būdama penkis mėnesius nėščia[1] Larisa Latynina dalyvavo 1958 m. pasaulio čempionate ir iškovojo 5 aukso medalius ir sidabro medalį.

1960 m. olimpinėse žaidynėse Larisa Latynina vėl laimėjo varžybas individualioje daugiakovėje ir iškovojo dar du aukso medalius laisvuosiuose pratimuose ir komandinėse pirmenybėse. 1963 m. Larisa Latynina tapo TSKP nare.[3] Būdama 29 metų amžiaus, Larisa Latynina dalyvavo 1964 m. olimpinėse žaidynėse, kur nugalėjo laisvuosiuose pratimuose ir komandinėse pirmenybėse, o individualioje daugiakovėje iškovojo sidabro medalį, nusileidus Verai Časlavskai iš Čekoslovakijos. Larisa Latynina taip pat pelnė daug apdovanojimų pasaulio čempionatuose, Europos čempionatuose bei TSRS čempionatuose.

Nuo 1966 iki 1977 metų Larisa Latynina dirbo TSRS moterų sportinės gimnastikos rinktinės vyriausiąja trenere. Per tą laikotarpį ši rinktinė tris kartus iš eilės iškovojo aukso medalius olimpinių žaidynių sportinės gimnastikos komandinėse pirmenybėse. 1968 m. Larisa Latynina tapo tarptautinės kategorijos teisėja.[3] Nuo 1977 iki 1980 metų Larisa Latynina buvo 1980 m. olimpinių žaidynių organizacinio komiteto nare. 1998 m. sportininkė įtraukta į tarptautinės gimnastikos federacijos (FIG) šlovės muziejų.[1] Nuo 1966 metų Larisa Latynina gyvena Maskvoje.[4]

Apdovanojimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Olimpinės žaidynės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Melburnas 1956
    • 11 Auksas – komandinė daugiakovė
    • 11 Auksas – individuali daugiakovė
    • 11 Auksas – atraminiai šuoliai
    • 11 Auksas – laisvieji pratimai
    • 22 Sidabras – pratimai ant įvairiaaukščių lygiagrečių
    • 33 Bronza – grupiniai pratimai
  • Roma 1960
    • 11 Auksas – komandinė daugiakovė
    • 11 Auksas – individuali daugiakovė
    • 11 Auksas – laisvieji pratimai
    • 22 Sidabras – pratimai ant įvairiaaukščių lygiagrečių
    • 22 Sidabras – pratimai ant buomo
    • 33 Bronza – atraminiai šuoliai
  • Tokijas 1964
    • 11 Auksas – komandinė daugiakovė
    • 11 Auksas – laisvieji pratimai
    • 22 Sidabras – individuali daugiakovė
    • 22 Sidabras – atraminiai šuoliai
    • 33 Bronza – pratimai ant įvairiaaukščių lygiagrečių
    • 33 Bronza – pratimai ant buomo

Pasaulio čempionatai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Roma 1954
    • 11 Auksas – komandinė daugiakovė
  • Maskva 1958
    • 11 Auksas – komandinė daugiakovė
    • 11 Auksas – individuali daugiakovė
    • 11 Auksas – atraminiai šuoliai
    • 11 Auksas – pratimai ant įvairiaaukščių lygiagrečių
    • 11 Auksas – pratimai ant buomo
    • 22 Sidabras – laisvieji pratimai
  • Praha 1962
    • 11 Auksas – komandinė daugiakovė
    • 11 Auksas – individuali daugiakovė
    • 11 Auksas – laisvieji pratimai
    • 22 Sidabras – atraminiai šuoliai
    • 22 Sidabras – pratimai ant buomo
    • 33 Bronza – pratimai ant įvairiaaukščių lygiagrečių
  • Dortmundas 1966
    • 22 Sidabras – komandinė daugiakovė

Europos čempionatai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Bukareštas 1957
    • 11 Auksas – individuali daugiakovė
    • 11 Auksas – atraminiai šuoliai
    • 11 Auksas – pratimai ant įvairiaaukščių lygiagrečių
    • 11 Auksas – pratimai ant buomo
    • 11 Auksas – laisvieji pratimai
  • Leipcigas 1961
    • 11 Auksas – individuali daugiakovė
    • 11 Auksas – laisvieji pratimai
    • 22 Sidabras – pratimai ant įvairiaaukščių lygiagrečių
    • 22 Sidabras – pratimai ant buomo
  • Sofija 1965
    • 22 Sidabras – individuali daugiakovė
    • 22 Sidabras – pratimai ant įvairiaaukščių lygiagrečių
    • 22 Sidabras – pratimai ant buomo
    • 22 Sidabras – laisvieji pratimai
    • 33 Bronza – atraminiai šuoliai

Publikacijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Лариса Латынина Равновесие (knyga rusų kalba), 2 leidimas, Maskva, Molodaja gvardija, 1975

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 1,2 Didžioji Rusijos enciklopedija, Maskva, Bolšaja Rossijskaja Enciklopedija, 2010, 17 tomas, p. 62
  2. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, Vilnius, Mokslas, 1980, 6 tomas, p. 371
  3. 3,0 3,1 Didžioji tarybinė enciklopedija, Maskva, Sovetskaja Enciklopedija, 3 leidimas, 1973, 14 tomas, p. 215
  4. Девятикратная олимпийская чемпионка Лариса Латынина: Я до сих пор во сне разучиваю элементы…

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Wikimedia alt gold.svg

Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.

Wikimedia alt gold.svg Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.