Pereiti prie turinio

Lietuva olimpinėse žaidynėse

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Lietuva olimpinėse žaidynėse
TOK kodasLTU
NOKLietuvos olimpinis komitetas
išorinė nuoroda (liet.) (angl.)
Olimpinė istorija
Vasaros olimpinės žaidynės
1924 · 1928 · 1932 · 1936 · 1992 · 1996 · 2000 · 2004 · 2008 · 2012 · 2016 · 2020 · 2024
Žiemos olimpinės žaidynės
1924 · 1928 · 1932 · 1936 · 1992 · 1994 · 1998 · 2002 · 2006 · 2010 · 2014 · 2018 · 2022
Taip pat dalyvavo
Rusijos imperija Rusijos imperija (1912)
Tarybų Sąjunga Tarybų Sąjunga (1952–1988)

Lietuva olimpinėse žaidynėse kaip nepriklausoma valstybė dalyvavo septyniolika kartų.

1912 m. Rusijos imperijos sudėtyje pasirodė ir sportininkai iš Vilniaus krašto – plaukikas Nikolajus Voronkovas ir šaulys Leonardus Syttin.

1918 m. atkūrus nepriklausomybę į Lietuvą grįžo pirmieji šalies sportininkai – Steponas Darius, Karolis Dineika, Viktoras Dineika, Kęstutis Bulota, Elena Kubiliūnaitė-Garbačiauskienė ir kiti. 1919 m. gegužės 18 d. Kaune įkurta pirmoji sporto organizacija – Lietuvos sporto sąjunga, gyvavusi iki 1920 m. rugpjūčio. 1920 m. rugsėjo 15 d. įkurta Lietuvos fizinio lavinimosi sąjunga įgijo ir naudojosi išimtine teise atstovauti Lietuvai olimpinėse žaidynėse. Nepriklausomos Lietuvos sportininkai pirmą kartą dalyvavo 1924 m. surengtose vasaros olimpinėse žaidynėse Paryžiuje. Iš pradžių buvo nuspręsta siųsti 33 sportininkus, bet išsiuntė tik 15 – 13 futbolininkų ir 2 dviratininkus. 1924 m. gegužės 25 d. Lietuvos futbolininkai žaidė prieš Šveicarijos komandą, bet pralaimėjo rezultatu 0-9 (pirmasis kėlinys 0-4). Abu dviratininkai nebaigė 188 km ilgio trasos dėl kritimo ir techninių problemų.[1]

Į 1928 m. vasaros olimpines žaidynes vyko 12 sportininkų: 2 boksininkai, 4 dviratininkai, 5 lengvaatlečiai ir 1 sunkiaatletis. Geriausią pasiekimą pasiekė boksininkas Juozas Vinča, kuris su kitais boksininkais dalinosi 5–7 vietas.

1932 m. vasaros olimpinėse žaidynėse Los Andžele Lietuva nedalyvavo dėl ekonominių sunkumų ir politinių ginčų. Buvęs Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentas Antanas Jurgelionis dalyvavo olimpiadoje kaip menų varžybų teisėjas.[2] Į 1936 m. vasaros olimpines žaidynes Berlyne Lietuva nebuvo pakviesta dėl principingos Lietuvos pozicijos Kauno procese teisiant Klaipėdos krašto nacius.

1940 m. Lietuvą okupavo ir aneksavo Tarybų Sąjunga, todėl po Antrojo pasaulinio karo Lietuvos sportininkai buvo priversti visose tarptautinėse varžybose dalyvauti Tarybų Sąjungos rinktinės sudėtyje. Pirmą kartą Lietuvos sportininkai TSRS sudėtyje pasirodė 1952 m. (3 krepšininkai, 1 boksininkas, 1 fechtuotojas). Tais pačiais metais pirmieji Lietuvos sportininkai laimi olimpinius medalius.

1990 m. atkūrusi valstybingumą, Lietuva vėl dalyvauja visos vasaros ir žiemos olimpinėse žaidynėse. Visose vasaros olimpinėse žaidynėse, pradedant 1992 m., Lietuvos sportininkai yra laimėję medalius.

Per visą istoriją Lietuvai, kaip nepriklausomai valstybei, vasaros olimpinėse žaidynėse atstovavo 222 sportininkai 18-oje sporto šakų ir 27 sportininkai 6-iose sporto šakose žiemos olimpinėse žaidynėse.[3] Jauniausia Lietuvos rinktinės narė buvo plaukikė Rūta Meilutytė, kuriai 2012 m. vasaros olimpinėse žaidynėse buvo 15 metų ir 133 dienos. Vyriausia šalies olimpiete tapo 2012 m. vasaros olimpinių žaidynių dalyvė Daina Gudzinevičiūtė, kuriai buvo 46 metai ir 225 dienos. Daugiausiai medalių pelnė Virgilijus Alekna ir Gintaras Einikis (po 3 medalius).

LTOK į 2012 m. vasaros olimpines žaidynes tikėjosi deleguoti 85 individualiai besivaržančius sportininkus ir nacionalinę krepšinio rinktinę.[4] Tai būtų buvusi didžiausia šalies delegacija istorijoje, tačiau išsiųsta tik 62 sportininkai.

Lietuvos dalyvavimas olimpinėse žaidynėse

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Medalių lentelės

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Medaliai vasaros žaidynėse

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Žaidynės Atletai Auksas Sidabras Bronza Iš viso Vieta
Prancūzija 1900 Paryžius kaip Rusijos imperijos Rusijos imperijos (RU1) dalis
Jungtinės Amerikos Valstijos 1904 Sent Luisas
Jungtinė Karalystė 1908 Londonas
Švedija 1912 Stokholmas
Belgija 1920 Antverpenas nedalyvavo
Prancūzija 1924 Paryžius 13 0 0 0 0
Nyderlandai 1928 Amsterdamas 12 0 0 0 0
Jungtinės Amerikos Valstijos 1932 Los Andželas nedalyvavo
Vokietija 1936 Berlynas
Jungtinė Karalystė 1948 Londonas
Suomija 1952 Helsinkis kaip Sovietų Sąjungos Sovietų Sąjungos (URS) dalis
Australija 1956 Melburnas
Italija 1960 Roma
Japonija 1964 Tokijas
Meksika 1968 Meksikas
Vakarų Vokietija 1972 Miunchenas
Kanada 1976 Monrealis
Sovietų Sąjunga 1980 Maskva
Jungtinės Amerikos Valstijos 1984 Los Andželas
Pietų Korėja 1988 Seulas
Ispanija 1992 Barselona 47 1 0 1 2 34
Jungtinės Amerikos Valstijos 1996 Atlanta 61 0 0 1 1 71
Australija 2000 Sidnėjus 61 2 0 3 5 33
Graikija 2004 Atėnai 59 1 2 0 3 45
Kinijos LR 2008 Pekinas 71 0 3 2 5 56
Jungtinė Karalystė 2012 Londonas 62 2 0 3 5 33
Brazilija 2016 Rio de Žaneiras 67 0 1 3 4 64
Japonija 2020 Tokijas 42 0 1 0 1 77
Prancūzija 2024 Paryžius 51 0 2 2 4 70
Jungtinės Amerikos Valstijos 2028 Los Andželas dar neįvyko
Australija 2032 Brisbanas
Iš viso 6 9 15 30 66

Medaliai žiemos žaidynėse

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Žaidynės Atletai Auksas Sidabras Bronza Iš viso Vieta
Prancūzija 1924 Šamoni nedalyvavo
Šveicarija 1928 Sankt Moricas 1 0 0 0 0
Jungtinės Amerikos Valstijos 1932 Leik Plasidas nedalyvavo
Vokietija 1936 Garmišas-Partenkirchenas
Šveicarija 1948 Sankt Moricas
Norvegija 1952 Oslas kaip Sovietų Sąjungos Sovietų Sąjungos (URS) dalis
Italija 1956 Kortina d’Ampecas
Jungtinės Amerikos Valstijos 1960 Skvo Valis
Austrija 1964 Insbrukas
Prancūzija 1968 Grenoblis
Japonija 1972 Saporas
Austrija 1976 Insbrukas
Jungtinės Amerikos Valstijos 1980 Leik Plasidas
Jugoslavijos SFR 1984 Sarajevas
Kanada 1988 Kalgaris
Prancūzija 1992 Albertvilis 6 0 0 0 0
Norvegija 1994 Lilehameris 6 0 0 0 0
Japonija 1998 Naganas 7 0 0 0 0
Jungtinės Amerikos Valstijos 2002 Solt Leik Sitis 8 0 0 0 0
Italija 2006 Turinas 7 0 0 0 0
Kanada 2010 Vankuveris 6 0 0 0 0
Rusija 2014 Sočis 9 0 0 0 0
Pietų Korėja 2018 Pjongčangas 9 0 0 0 0
Kinijos LR 2022 Pekinas 13 0 0 0 0
Italija 2026 Milanas–Kortina dar neįvyko
Prancūzija 2030 Prancūzijos Alpės
Iš viso 0 0 0 0

Nr. Olimpiada Dalyviai Vyrai Moterys Sporto š. Vėliavnešiai Iš viso Vieta
1 1924 m. vasaros 13 13 0 2 0 0 0 0 -
2 1928 m. žiemos 1 1 0 1 0 0 0 0 -
3 1928 m. vasaros 12 11 1 4 0 0 0 0 -
4 1992 m. žiemos 6 3 3 3 Gintaras Jasinskas 0 0 0 0 -
5 1992 m. vasaros 47 36 11 11 Raimundas Mažuolis 1 0 1 2 34
6 1994 m. žiemos 6 3 3 3 Povilas Vanagas 0 0 0 0 -
7 1996 m. vasaros 61 45 16 14 Raimundas Mažuolis 0 0 1 1 71
8 1998 m. žiemos 7 5 2 4 Povilas Vanagas 0 0 0 0 -
9 2000 m. vasaros 61 40 21 15 Romas Ubartas 2 0 3 5 33
10 2002 m. žiemos 8 5 3 3 Ričardas Panavas 0 0 0 0 -
11 2004 m. vasaros 59 47 12 13 Saulius Štombergas 1 2 0 3 45
12 2006 m. žiemos 7 4 3 4 Vida Vencienė 0 0 0 0 -
13 2008 m. vasaros 71 44 27 16 Šarūnas Jasikevičius 0 3 2 5 56
14 2010 m. žiemos 6 4 2 3 Irina Terentjeva 0 0 0 0 -
15 2012 m. vasaros 62 39 23 14 Virgilijus Alekna 2 0 3 5 35
16 2014 m. žiemos 9 4 5 5 Deividas Stagniūnas 0 0 0 0 -
17 2016 m. vasaros 67 48 19 15 Gintarė Scheidt 0 1 3 4 64
18 2018 m. žiemos 9 5 4 3 Tomas Kaukėnas 0 0 0 0 -
17 2020 m. vasaros 42 26 16 12 Giedrius Titenis
Sandra Jablonskytė
0 1 0 1 77
18 2022 m. žiemos 13 8 5 4 Deividas Kizala
Paulina Ramanauskaitė
0 0 0 0 -
18 2024 m. vasaros 51 27 24 13 Justina Vanagaitė
Rytis Jasiūnas
1

Vasaros olimpinės žaidynės

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Medalis Dalyvis Žaidynės Sportas Rungtis
11 Auksas Romas Ubartas 1992 Barselona Lengvoji atletika Vyrų disko metimas
33 Bronza Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė 1992 Barselona Krepšinis Vyrų varžybos
33 Bronza Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė 1996 Atlanta Krepšinis Vyrų varžybos
11 Auksas Virgilijus Alekna 2000 Sidnėjus Lengvoji atletika Vyrų disko metimas
11 Auksas Daina Gudzinevičiūtė 2000 Sidnėjus Šaudymas Moterų tranšetinė aikštelė
33 Bronza Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė 2000 Sidnėjus Krepšinis Vyrų varžybos
33 Bronza Diana Žiliūtė 2000 Sidnėjus Dviračių sportas Moterų plento varžybos
33 Bronza Kristina Poplavskaja
Birutė Šakickienė
2000 Sidnėjus Akademinis irklavimas Moterų porinis irklavimas
11 Auksas Virgilijus Alekna 2004 Atėnai Lengvoji atletika Vyrų disko metimas
22 Sidabras Austra Skujytė 2004 Atėnai Lengvoji atletika Moterų septynkovė
22 Sidabras Andrejus Zadneprovskis 2004 Atėnai Šiuolaikinė penkiakovė Vyrų varžybos
22 Sidabras Edvinas Krungolcas 2008 Pekinas Šiuolaikinė penkiakovė Vyrų varžybos
22 Sidabras Gintarė Volungevičiūtė 2008 Pekinas Buriavimas Moterų Laser Radial
22 Sidabras Mindaugas Mizgaitis 2008 Pekinas Imtynės Vyrų Graikų-Romėnų 120 kg
33 Bronza Virgilijus Alekna 2008 Pekinas Lengvoji atletika Vyrų disko metimas
33 Bronza Andrejus Zadneprovskis 2008 Pekinas Šiuolaikinė penkiakovė Vyrų varžybos
11 Auksas Rūta Meilutytė 2012 Londonas Plaukimas Moterų 100 m plaukimas krūtine
11 Auksas Laura Asadauskaitė 2012 Londonas Šiuolaikinė penkiakovė Moterų varžybos
33 Bronza Aleksandr Kazakevič 2012 Londonas Imtynės Vyrų Graikų-Romėnų 74 kg
33 Bronza Evaldas Petrauskas 2012 Londonas Boksas Vyrų 60 kg
33 Bronza Austra Skujytė 2012 Londonas Lengvoji atletika Septynkovė
22 Sidabras Mindaugas Griškonis/Saulius Ritter 2016 Rio de Žaneiras Akademinis irklavimas Porinių irklų dvivietės
33 Bronza Donata Vištartaitė/Milda Valčiukaitė 2016 Rio de Žaneiras Akademinis irklavimas Porinių irklų dvivietės
33 Bronza Aurimas Didžbalis 2016 Rio de Žaneiras Sunkioji atletika Vyrai iki 94 kg
33 Bronza Aurimas Lankas/Edvinas Ramanauskas 2016 Rio de Žaneiras Baidarių ir kanojų irklavimas K2-200 m
22 Sidabras Laura Asadauskaitė 2020 Tokijas Šiuolaikinė penkiakovė Moterų varžybos
22 Sidabras Mykolas Alekna 2024 Paryžius Lengvoji atletika Vyrų disko metimas
22 Sidabras Dominika Banevič 2024 Paryžius Breikas Moterų breikas
33 Bronza Viktorija Senkutė 2024 Paryžius Akademinis irklavimas Moterų vienetai
33 Bronza Evaldas Džiaugys
Gintautas Matulis
Aurelijus Pukelis
Šarūnas Vingelis
2024 Paryžius Krepšinis Vyrų 3x3
  • 2012 m. vasaros olimpinės žaidynėse sidabro medalį vienvietės kanojos 200 m irklavimo rungtyje iškovojo Jevgenijus Šuklinas, tačiau 2019 m. pranešta, kad pertikrinus olimpiados metu paimtus sportininkų mėginius J. Šuklinas už draudžiamų medžiagų radimą organizme diskvalifikuotas, o jo iškovotas sidabro medalis anuliuotas.
  • Austra Skujytė 2012 m. vasaros olimpinėse žaidynėse užėmė penktąją vietą, tačiau 2013 m. dėl draudžiamų preparatų vartojimo buvo diskvalifikuota ketvirtąją vietą užėmusi ukrainietė Liudmila Josipenka, o 2016 m. Tarptautinis olimpinis komitetas analogišką bausmę pritaikė ir trečiąją vietą užėmusiai rusei Tatjanai Černovai.

Pagal sporto šakas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Sporto šaka Auksas Sidabras Bronza Suma
Lengvoji atletika 3 2 2 7
Šiuolaikinė penkiakovė 1 3 1 5
Plaukimas 1 0 0 1
Šaudymas 1 0 0 1
Akademinis irklavimas 0 1 3 4
Imtynės 0 1 1 2
Breikas 0 1 0 1
Buriavimas 0 1 0 1
Krepšinis 0 0 4 4
Baidarių sportas 0 0 1 1
Boksas 0 0 1 1
Dviračių sportas 0 0 1 1
Sunkioji atletika 0 0 1 1
Iš viso 6 9 15 30

Žiemos olimpinės žaidynės

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvos sportininkai nėra iškovoję medalių žiemos olimpinėse žaidynėse.

Iškovoti medaliai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Metai Sportininkų skaičius Sporto šakų skaičius Auksas Sidabras Bronza
Carinė Rusija
1912 2 2
Tarpukario Lietuva
1924 13 2
1928 12 4
Tarybų Sąjunga (asmeniniai medaliai)
1952 6 3 4
1956 7 4 4 1
1960 4 3 2 1
1964 16 3 1
1968 10 5 2 2 5
1972 8 4 2 1
1976 8 4 2 2 3
1980 16 7 7 1 3
1988 25 9 10 3 2
Nepriklausoma Lietuva (komandiniai medaliai)
1992 46 11 1 1
1996 60 14 1
2000 61 15 2 3
2004 59 13 1 2
2008 71 16 3 2
2012 62 14 2 3
2016 67 15 1 3
2020 42 12 1
Iš viso 29 27 28

Aukso medalių laimėtojai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Nr. Sportininkas Rungtis Metai
Tarybų Sąjungoje
1 Vasilijus Matuševas Tinklinis 1968
2 Danas Pozniakas Boksas 1968
3 Vladislavas Česiūnas Baidarių ir kanojų irklavimas 1972
4 Modestas Paulauskas Krepšinis 1972
5 Vida Beselienė Krepšinis 1980
6 Aldona Česaitytė-Nenėnienė Rankinis 1976 ir 1980
7 Lina Kačiušytė Plaukimas 1980
8 Sigita Mažeikaitė-Strečen Rankinis 1980
9 Angelė Rupšienė Krepšinis 1976 ir 1980
10 Remigijus Valiulis Lengvoji atletika 1980
11 Robertas Žulpa Plaukimas 1980
12 Algimantas Šalna Biatlonas 1984
13 Valdemaras Chomičius Krepšinis 1988
14 Arvydas Janonis Futbolas 1988
15 Artūras Kasputis Dviračių sportas 1988
16 Rimas Kurtinaitis Krepšinis 1988
17 Šarūnas Marčiulionis Krepšinis 1988
18 Arminas Narbekovas Futbolas 1988
19 Valdemaras Novickis Rankinis 1988
20 Arvydas Sabonis Krepšinis 1988
21 Gintautas Umaras Dviračių trekas 1988 (dukart)
22 Vida Vencienė Slidinėjimas 1988
Nepriklausomoje Lietuvoje
23 Romas Ubartas Disko metimas 1992
24 Daina Gudzinevičiūtė Šaudymas 2000
25 Virgilijus Alekna Disko metimas 2000 ir 2004
26 Rūta Meilutytė Plaukimas 2012
27 Laura Asadauskaitė Šiuolaikinė penkiakovė 2012

Teisėjavimas olimpiadoje

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Teisėjai atstovavę Lietuvą olimpinėse žaidynėse:

Teisėjas Metai Sporto šaka Rungtys
Danas Pozniakas 1980 Boksas
Kęstutis Bagdanavičius 2012, 2016 Boksas Vyrų ir moterų dvikovos
Valentina Bagrijeva 2016 Gimnastika Moterų meninės gimnastikos pratimai
Romualdas Brazauskas 1992, 1996, 2000, 2008 Krepšinis Finalo teisėjas
Virginijus Dovidavičius 2004 Krepšinis
Eugenia Gasiorowska 1998, 2002 Dailusis čiuožimas Porų šokiai ant ledo
Antanas Jurgelionis 1932 Menai Muzikos menų varžybos
Irina Katinienė 2012, 2016 Gimnastika Vyrų ir moterų sportinė gimnastika
Laimutė Krauzienė 2010, 2014 Dailusis čiuožimas Porų šokiai ant ledo
Sigita Mackonienė 2012 Gimnastika Moterų meninės gimnastikos pratimai
Viktoras Šurpikas 2012, 2016 Gimnastika Vyrų sportinė gimnastika
Edvinas Krungolcas 2016, 2020 Šiuolaikinė penkiakovė
Gintaras Šniukšta 2020 Boksas
Saulius Binevičius 2020 Plaukimas
Ringa Baltrušaitė 2020 Šaudymas iš lanko

Taip pat skaitykite

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  1. Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. „Lietuvos kūno kultūros ir sporto istorija“. – Vilnius, Margi raštai, 1996. ISBN 9986-09-122-5. // 254 p.
  2. Antanas Jurgelionis biography
  3. sports-reference Archyvuota kopija 2018-12-25 iš Wayback Machine projekto.
  4. LTOK[neveikianti nuoroda]