Taukadažiai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Koordinatės: 55°12′00″š. pl. 24°24′07″r. ilg. / 55.2°š. pl. 24.402°r. ilg. / 55.2; 24.402 (Taukadažiai)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Felicilijonas (aptarimas | indėlis)
Kanarskas (aptarimas | indėlis)
redaguota ir papildyta istorija; pridėta administracinis-teritorinis suskirstymas ir gyventojai
Eilutė 7: Eilutė 7:
|sav = Jonavos rajono savivaldybė
|sav = Jonavos rajono savivaldybė
|sen = Šilų seniūnija
|sen = Šilų seniūnija
|gyv =
|gyv = 2
|metai =
|metai = 2015
|kirčl = {{Vietovardis|||||||k=3|š=3}}
|kirčl = {{Vietovardis|Taukadažiaĩ||||||k=34b|š=3}}
}}
}}
'''Taukadažiai''' – kaimas [[Jonavos rajono savivaldybė]]s teritorijos šiaurės rytinėje dalyje, [[Šilų seniūnija|Šilų seniūnijoje]], 1,5 km į vakarus nuo [[Panoteriai|Panoterių]].
'''Taukadažiai''' – kaimas [[Jonavos rajono savivaldybė]]s teritorijos šiaurės rytinėje dalyje, [[Šilų seniūnija|Šilų seniūnijoje]], 1,5 km į vakarus nuo [[Panoteriai|Panoterių]].


== Geografija ==
== Geografija ==
Kaimo teritorija apima 92,77 [[hektaras|ha]] plotą, kuris plyti į šiaurę nuo kelio {{RK1515}}. Prie kelio stovi vienintelė [[sodyba]].
Kaimo teritorija apima 92,77 [[hektaras|ha]] plotą, kuris plyti į šiaurę nuo kelio {{RK1515}}. Prie kelio stovi vienintelė [[sodyba]].


Šiaurės rytuose jos ribojasi su [[Mankūnai (Jonava)|Mankūnais]], rytuose – su [[Panoteriai]]s, pietryčiuose – su [[Šemetiškiai (Jonava)|Šemetiškiai]]s, vakaruose – su [[Mogeniai]]s, o šiaurėje – su Milagainių mišku. Pietvakarine dalimi praeina kelias Taukadažiai–[[Balėnai]].
Šiaurės rytuose jos ribojasi su [[Mankūnai (Jonava)|Mankūnais]], rytuose – su [[Panoteriai]]s, pietryčiuose – su [[Šemetiškiai (Jonava)|Šemetiškiai]]s, vakaruose – su [[Mogeniai]]s, o šiaurėje – su Milagainių mišku. Pietvakarine dalimi praeina kelias Taukadažiai–[[Balėnai]].


Centrinėje kaimo dalyje veikia [[kapinės]], kuriose laidojami Panoterių apylinkėse gyvenantys [[rusai|rusų]] kilmės [[stačiatikiai]].
Centrinėje kaimo dalyje veikia [[kapinės]], kuriose laidojami Panoterių apylinkėse gyvenantys [[rusai|rusų]] kilmės [[stačiatikiai]].

{{ltunavigacija
|C='''Aplinkinės gyvenvietės'''
|Š=
|ŠR=[[Mankūnai (Jonava)|Mankūnai]]
|R=[[Panoteriai]] – 1,5 km
|PR=[[Šemetiškiai (Jonava)|Šemetiškiai]]
|P=[[Bareišiai (Jonava)|Bareišiai]] – 2,5 km
|PV=[[Milagainiai]] – 2 km<br/>[[Šilai (Jonava)|ŠILAI]] – 9 km
|V=[[Mogeniai]]<br/>[[Žeimiai|ŽEIMIAI]] – 11 km
|ŠV=[[Bukonys|BUKONYS]] – 4 km<br/>[[Balėnai]] – 2 km
}}


== Istorija ==
== Istorija ==
[[Vaizdas:Šemetiškiai Jonava 19a.JPG|thumb|300px|right|Taukadažiai [[XIX a.]] žemėlapyje]]
[[Vaizdas:Šemetiškiai Jonava 19a.JPG|thumb|300px|right|Taukadažiai [[XIX a.]] žemėlapyje]]
Kartografinėje medžiagoje Taukadažiai ({{ru|Таукодоже}}; {{pl|Taukodoże}}; {{de|Taukodoshe}}) minimi nuo [[XIX a.]]. Tai buvo Milagainių dvaro [[palivarkas]], [[XIX a.]] pab. – [[XX a.]] pr. tapęs savarankišku dvaru.
Kartografinėje medžiagoje Taukadažiai ({{ru|Таукодоже}}; {{pl|Taukodoże}}; {{de|Taukodoshe}}) minimi nuo [[XIX a.]] Tai buvo Milagainių dvaro [[palivarkas]], [[XX a.]] pr. tapęs savarankišku dvareliu. Labiausiai jis klestėjo valdant bajorų Radzivonų (Radzivanų) šeimai.
[[1923]] m. palivarke buvo 3 kiemai.<ref>Lietuvos apgyventos vietos. – Kaunas, 1925. – P. 500</ref> Tarpukariu buvo atnaujinta dvaro sodyba, kurią supo lapuočiai medžiai, o palei pietvakarinį pakraštį palei kelią į [[Bukonys|Bukonis]] buvo pasodinta [[alėja]].


Sodybos centre stovėjo mediniai, vienaukščiai rūmai, primenantys didelį, liaudiškos architektūros [[namas|namą]], o šiaurės vakariniame pakraštyje – masyvus, medinis [[klojimas]]. Tarp jų plytėjo vaismedžių [[sodas]]. Į šiaurės rytus nuo rūmų buvo pastatytas [[tvartas]], kurio sienos buvusios [[molis|molinės]], [[skiedinys|tinkuotos]] ir baltintos [[kalkės|kalkėmis]]. Šalia jų stovėjo [[daržinė]]. Pietiniame sodybos kampe tarpukariu iškilo gražiausias statinys – degto molio plytų [[svirnas]].
Labiausiai dvaras klestėjo valdant bajorų Radzivonų šeimai. Sumaniu ūkininkavimu pasižymėjo Petras Radzivonas, savo ūkyje plačiai naudojęs techniką, turėjęs net 5 [[kuliamoji|kuliamąsias]] ir 6 [[traktorius]].<ref>[http://gid.lt/istorija/atsiminimai-apie-tarpukario-lietuva Atsiminimai apie tarpukario Lietuvą]</ref>


Į šiaurės rytus nuo dvaro pastatų stovėjo trejetas kumetynų su ūkiniais pastatais. Už jų laukuose, [[molis|molingoje]] [[kalva|kalvoje]] buvo pastatyta [[plyta|plytinė]]. Iš kalvos kasamas molis ir plytinėje išdegtos [[plyta|plytos]] naudotos dvaro statyboms. Iš molio plytų buvo išmūrytas [[koplytstulpis]], iškilęs kryžkelėje priešais dvaro sodybą.
Tarpukariu buvo atnaujinta dvaro sodyba, kurią supo lapuočiai medžiai, o palei pietvakarinį pakraštį palei kelią į [[Bukonys|Bukonis]] buvo pasodinta [[alėja]].


Radzivonai savo ūkyje plačiai naudojo techniką, turėjo net 5 [[kuliamoji|kuliamąsias]] ir 6 [[traktorius]].<ref>[http://gid.lt/istorija/atsiminimai-apie-tarpukario-lietuva Atsiminimai apie tarpukario Lietuvą]</ref>
Sodybos centre stovėjo mediniai, vienaukščiai rūmai, primenantys didelį, liaudiškos architektūros [[namas|namą]], o šiaurės vakariniame pakraštyje – masyvus, medinis [[klojimas]]. Tarp jų plytėjo vaismedžių [[sodas]]. Į šiaurės rytus nuo rūmų buvo pastatytas [[tvartas]], kurio sienos buvusios [[molis|molinės]], [[skiedinys|tinkuotos]] ir baltintos [[kalkės|kalkėmis]]. Šalia jų stovėjo [[daržinė]]. Pietiniame sodybos kampe tarpukariu iškilo gražiausias statinys – degto molio plytų [[svirnas]].


Tarpukariu Taukadažiai vadinti [[viensėdis|viensėdžiu]], pokariu – Taukodažių [[kaimas|kaimu]].
Į šiaurės rytus nuo dvaro pastatų stovėjo trejetas kumetynų su ūkiniais pastatais. Už jų laukuose, [[molis|molingoje]] [[kalva|kalvoje]] buvo pastatyta [[plyta|plytinė]]. Iš kalvos kasamas molis ir plytinėje išdegtos [[plyta|plytos]] naudotos dvaro statyboms. Iš molio plytų buvo išmūrytas [[koplytstulpis]], iškilęs kryžkelėje priešais dvaro sodybą.


[[1941]] m. dvaro savininkas Vaclovas Radzivonas (1909–1941) su žmona Antanina, dukterimis Birute ir Nijole buvo ištremti į [[Altajaus kraštas|Altajaus krašto]] Oirot Tūros rajoną.<ref>Lietuvos gyventojų genocidas, 1939–1941. – Vilnius, 1999. – T. 1 (A–Ž). – P. 681</ref> Tremtyje šeimos galva ir jaunėlė duktė Birutė (1940–1942) mirė. Vyresnioji duktė Nijolė Valerija Radzivonaitė iš tremties paleista [[1954]] m., o žmona Antanina Radzivonienė – [[1958]] m.
Tarpukariu Taukadažiai vadinti [[viensėdis|viensėdžiu]].


[[1941]] m. dvaro savininko šeima buvo ištremta į [[Sibiras|Sibirą]]. Dvare įsikūrė valstybinis ūkis, vėliau [[kolūkis]]. Sovietmečiu sodybos pastatai sunyko. Išliko tik svirnas, kurį tėvo palikimą [[XX a.]] pab. atsiėmusi Nijole Valerija Radzivonaitė pritaikė gyvenamojo namo paskirčiai.
Nacionalizuotame dvare buvo įkurtas valstybinis ūkis, vėliau – [[Stalinas|Stalino]] vardu pavadintas [[kolūkis]].<ref>Lietuvos TSR administracinis-teritorinis suskirstymas. – Vilnius, 1959. P. 101</ref> Sovietmečiu sodybos pastatai sunyko. Išliko tik svirnas, kurį tėvo palikimą [[XX a.]] pab. atsiėmusi Nijole Valerija Radzivonaitė pritaikė gyvenamojo namo paskirčiai.


Sovietmečiu Taukadažių kaimas buvo išbrauktas iš Jonavos rajono gyvenamųjų vietovių apskaitinių duomenų. Žemių savininkų iniciatyva Lietuvos Respublikos Vyriausybės [[2015]] m. [[gegužės 27]] d. nutarimu Nr. 524 buvo naujai nustatyta gyvenamoji vietovė, kuriai suteiktas (grąžintas) ''Taukadažių'' kaimo pavadinimas.<ref>[https://www.e-tar.lt/rs/legalact/bc5bfd20060011e588da8908dfa91cac/ Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. gegužės 27 d. nutarimas Nr. 524 „Dėl Jonavos rajono savivaldybės gyvenamųjų vietovių panaikinimo, nustatymo ir pavadinimų suteikimo, teritorijų ribų nustatymo“]</ref>
Sovietmečiu Taukadažių kaimas buvo išbrauktas iš Jonavos rajono gyvenamųjų vietovių apskaitinių duomenų. Žemių savininkų iniciatyva Lietuvos Respublikos Vyriausybės [[2015]] m. [[gegužės 27]] d. nutarimu Nr. 524 buvo naujai nustatyta gyvenamoji vietovė, kuriai suteiktas (grąžintas) ''Taukadažių'' kaimo pavadinimas.<ref>[https://www.e-tar.lt/rs/legalact/bc5bfd20060011e588da8908dfa91cac/ Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. gegužės 27 d. nutarimas Nr. 524 „Dėl Jonavos rajono savivaldybės gyvenamųjų vietovių panaikinimo, nustatymo ir pavadinimų suteikimo, teritorijų ribų nustatymo“]</ref>

{{adm
|[[1919]]–[[1950]] m.|[[Panoterių valsčius]], [[Ukmergės apskritis|Ukmergės (Vilkmergės) apskritis]]
|[[1950]]–[[1962]] m.|[[Pasodos apylinkė]], [[Jonavos rajonas]]
|[[1962]]–[[1963]] m.|[[Pasodos apylinkė]], [[Ukmergės rajonas]]
|[[1963]]–[[1976]] m.|[[Markutiškių apylinkė (Jonava)|Markutiškių apylinkė]], [[Jonavos rajonas]]
|[[1976]]–[[1995]] m.|[[Šilų apylinkė (Jonava)|Šilų apylinkė]], [[Jonavos rajonas]]
|nuo [[1995]] m.|[[Šilų seniūnija]], [[Jonavos rajono savivaldybė]], [[Kauno apskritis]]}}

== Gyventojai ==
{{dem|kolon=3|till=40|inc=50|incmin=10
|1923|37
|1985|0
|2014|2}}


== Šaltiniai ==
== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}
{{Išnašos}}

{{ltunavigacija
|C='''Aplinkinės gyvenvietės'''
|Š=
|ŠR=[[Mankūnai (Jonava)|Mankūnai]]
|R=[[Panoteriai]] – 1,5 km
|PR=[[Šemetiškiai (Jonava)|Šemetiškiai]]
|P=[[Bareišiai (Jonava)|Bareišiai]] – 2,5 km
|PV=[[Milagainiai]] – 2 km<br/>[[Šilai (Jonava)|ŠILAI]] – 9 km
|V=[[Mogeniai]]<br/>[[Žeimiai|ŽEIMIAI]] – 11 km
|ŠV=[[Bukonys|BUKONYS]] – 4 km<br/>[[Balėnai]] – 2 km
}}


[[Kategorija:Jonavos rajono gyvenvietės]]
[[Kategorija:Jonavos rajono gyvenvietės]]

09:11, 23 birželio 2016 versija

Taukadažiai
[[Vaizdas:|{{#if:|270px]]
Taukadažiai
Taukadažiai
55°12′00″š. pl. 24°24′07″r. ilg. / 55.2°š. pl. 24.402°r. ilg. / 55.2; 24.402 (Taukadažiai)
Apskritis Kauno apskrities vėliava Kauno apskritis
Savivaldybė Jonavos rajono savivaldybės vėliava Jonavos rajono savivaldybė
Seniūnija Šilų seniūnija
Gyventojų (2015) 2
Vietovardžio kirčiavimas
(34b kirčiuotė) 3
Vardininkas: Taukadažiaĩ

Taukadažiai – kaimas Jonavos rajono savivaldybės teritorijos šiaurės rytinėje dalyje, Šilų seniūnijoje, 1,5 km į vakarus nuo Panoterių.

Geografija

Kaimo teritorija apima 92,77 ha plotą, kuris plyti į šiaurę nuo kelio  1515  PanoteriaiMilagainiaiNarauninkiškiai . Prie kelio stovi vienintelė sodyba.

Šiaurės rytuose jos ribojasi su Mankūnais, rytuose – su Panoteriais, pietryčiuose – su Šemetiškiais, vakaruose – su Mogeniais, o šiaurėje – su Milagainių mišku. Pietvakarine dalimi praeina kelias Taukadažiai–Balėnai.

Centrinėje kaimo dalyje veikia kapinės, kuriose laidojami Panoterių apylinkėse gyvenantys rusų kilmės stačiatikiai.

Istorija

Taukadažiai XIX a. žemėlapyje

Kartografinėje medžiagoje Taukadažiai (rus. Таукодоже; lenk. Taukodoże; vok. Taukodoshe) minimi nuo XIX a. Tai buvo Milagainių dvaro palivarkas, XX a. pr. tapęs savarankišku dvareliu. Labiausiai jis klestėjo valdant bajorų Radzivonų (Radzivanų) šeimai.

1923 m. palivarke buvo 3 kiemai.[1] Tarpukariu buvo atnaujinta dvaro sodyba, kurią supo lapuočiai medžiai, o palei pietvakarinį pakraštį palei kelią į Bukonis buvo pasodinta alėja.

Sodybos centre stovėjo mediniai, vienaukščiai rūmai, primenantys didelį, liaudiškos architektūros namą, o šiaurės vakariniame pakraštyje – masyvus, medinis klojimas. Tarp jų plytėjo vaismedžių sodas. Į šiaurės rytus nuo rūmų buvo pastatytas tvartas, kurio sienos buvusios molinės, tinkuotos ir baltintos kalkėmis. Šalia jų stovėjo daržinė. Pietiniame sodybos kampe tarpukariu iškilo gražiausias statinys – degto molio plytų svirnas.

Į šiaurės rytus nuo dvaro pastatų stovėjo trejetas kumetynų su ūkiniais pastatais. Už jų laukuose, molingoje kalvoje buvo pastatyta plytinė. Iš kalvos kasamas molis ir plytinėje išdegtos plytos naudotos dvaro statyboms. Iš molio plytų buvo išmūrytas koplytstulpis, iškilęs kryžkelėje priešais dvaro sodybą.

Radzivonai savo ūkyje plačiai naudojo techniką, turėjo net 5 kuliamąsias ir 6 traktorius.[2]

Tarpukariu Taukadažiai vadinti viensėdžiu, pokariu – Taukodažių kaimu.

1941 m. dvaro savininkas Vaclovas Radzivonas (1909–1941) su žmona Antanina, dukterimis Birute ir Nijole buvo ištremti į Altajaus krašto Oirot Tūros rajoną.[3] Tremtyje šeimos galva ir jaunėlė duktė Birutė (1940–1942) mirė. Vyresnioji duktė Nijolė Valerija Radzivonaitė iš tremties paleista 1954 m., o žmona Antanina Radzivonienė – 1958 m.

Nacionalizuotame dvare buvo įkurtas valstybinis ūkis, vėliau – Stalino vardu pavadintas kolūkis.[4] Sovietmečiu sodybos pastatai sunyko. Išliko tik svirnas, kurį tėvo palikimą XX a. pab. atsiėmusi Nijole Valerija Radzivonaitė pritaikė gyvenamojo namo paskirčiai.

Sovietmečiu Taukadažių kaimas buvo išbrauktas iš Jonavos rajono gyvenamųjų vietovių apskaitinių duomenų. Žemių savininkų iniciatyva Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 524 buvo naujai nustatyta gyvenamoji vietovė, kuriai suteiktas (grąžintas) Taukadažių kaimo pavadinimas.[5]

Administracinis-teritorinis pavaldumas
19191950 m. Panoterių valsčius, Ukmergės (Vilkmergės) apskritis
19501962 m. Pasodos apylinkė, Jonavos rajonas
19621963 m. Pasodos apylinkė, Ukmergės rajonas
19631976 m. Markutiškių apylinkė, Jonavos rajonas
19761995 m. Šilų apylinkė, Jonavos rajonas
nuo 1995 m. Šilų seniūnija, Jonavos rajono savivaldybė, Kauno apskritis

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1923 m. ir 2014 m.
1923 m.sur. 1985 m. 2014 m.
37 0 2


Šaltiniai

  1. Lietuvos apgyventos vietos. – Kaunas, 1925. – P. 500
  2. Atsiminimai apie tarpukario Lietuvą
  3. Lietuvos gyventojų genocidas, 1939–1941. – Vilnius, 1999. – T. 1 (A–Ž). – P. 681
  4. Lietuvos TSR administracinis-teritorinis suskirstymas. – Vilnius, 1959. – P. 101
  5. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. gegužės 27 d. nutarimas Nr. 524 „Dėl Jonavos rajono savivaldybės gyvenamųjų vietovių panaikinimo, nustatymo ir pavadinimų suteikimo, teritorijų ribų nustatymo“

Aplinkinės gyvenvietės

BUKONYS – 4 km
Balėnai – 2 km
Mankūnai
Mogeniai
ŽEIMIAI – 11 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Panoteriai – 1,5 km
Milagainiai – 2 km
ŠILAI – 9 km
Bareišiai – 2,5 km Šemetiškiai