Kalkės

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Kalkakmenio karjeras Norvegijoje

Kalkės – karbonatinių žaliavų degimo ir tolesnio perdirbimo produktai, turintys daug kalcio oksido arba kalcio hidroksido. Plačiausiai naudojamos statybinės kalkės – svarbi rišamoji medžiaga.

Buityje pasitaikančios kalkės – nuoviros, kurios yra kieto vandens pasekmė: vandenyje esantys tirpūs kalcio ir magnio hidrokarbonatai kaitinami skyla į vandenį, anglies dioksidą ir netirpius karbonatus, kuriuos iš buitinių prietaisų galima lengvai pašalinti acto, citrinos, arba dvikarboninėmis (chelatuojančiomis) rūgštimis.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kalkės - viena iš svarbiausių rišamųjų medžiagų - pradėta naudoti dar Antikos laikais, jos iš esmės mažai pakitusia technologija, naudojamos ir šiandien.

Lietuvoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvoje kalkės žinomos nuo XIII a. – kai medinės pilys pradėjo neatlaikyti priešų atakų, pradėtos gaminti plytos. Į monolitą jos buvo jungiamos kalkių skiediniu, į kurį buvo dedama susmulkinto degto molio, kapotų šerių, žvyro ar smulkios plytų skaldos[1].

Kalkės buvo degamos lauko krosnyse. Kaip rodo Lietuvos pilių tyrinėjimai , jau XIV a. akmenims ir plytoms surišti plačiai buvo naudojami kalkių skiediniai.

Gamyba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gaminama iš karbonatinių klinčių ir kreidos, kurią sudaro kalcito (CaCO3) mineralas, arba iš dolomitizuotų klinčių ir dolomitų. Lietuvoje kalkės gaminamos iš karbonatinių uolienų, kuriose molio priemaišos sudaro ne daugiau kaip 8%[2].

Išdegtų karbonatinių uolienų produktas – laisvas CaO ir MgO, dalis nesuskilusios uolienos ir iš priemaišų (molio, smėlio) susidarę junginiai – kalcio silikatai, aliuminatai ir feritai. Iš negesintų gabalinių kalkių, sumalus jas, gaunamos miltelių pavidalo kalkės.

Gabalinės kalkės gali būti malamos arba gesinamos ribotu vandens kiekiu (60–80 proc.). Tada gaunamos gesintos hidratinės kalkės. Gesintas hidratines kalkes daugiausia sudaro Ca (OH)2, Mg (OH)2.

Klinčių gavyba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Akmenės krašte slūgso dideli klinčių, tinkamų kalkių gamybai, klodai, susiformavę prieš 300 mln. metų Permo geologiniu Žemės formavimosi periodu. Turima kalkių gamybos technologija Akmenėje leidžia gaminti aukštos kokybės kalkes.

Įvairovė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Panaudojimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Kalkinių skiedinių, silikatinių autoklavinių dirbinių gamybai
  • Patalpoms, medeliams dezinfekuoti ir baltinti, dirvoms kalkinti, valymo įrenginių vandeniui ir dumblui neutralizuoti, kovoti su patogeninėmis bakterijomis, kvapų prevencijai ir kt.
  • Dūmams nusierinti
  • Dirvos nurūgštinimui, kaulavaisinių vaismedžių tręšimui
  • Rapsų perdirbimo technologijoms
  • Gruntui stabilizuoti statant kelius

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]