Želva: Skirtumas tarp puslapio versijų
S Šablonų peradresavimų šalinimas |
|||
| Eilutė 23: | Eilutė 23: | ||
== Istorija == |
== Istorija == |
||
Želva kaip |
Želva kaip Pozelva minima nuo [[1373|1581]]<nowiki/>m.Jėzuitų istorijoje. Nuo [[1500]] m. žinomas [[Paželvių dvaras|Paželvių (Pozelvos) dvaras]], vėliau priklausęs italų kilmės [[Morikoniai|Morikonių]] giminei, po to [[Blinstrubai|Blinstrubams]] (valdė bent iki [[1882]] m.). XVI a. ėmė kurtis miestelis, iki XX a. pradžios vadintas '''''Pozelva'''''). XVIII a. jis perėjo [[jėzuitai|jėzuitų]] nuosavybėn, vėliau J. Marikoniui. Pirmąją [[Želvos bažnyčia|bažnyčią Želvoje]] [[1753]] m. pastatė jėzuitai. Vėliau ji sudegė ir [[1775]] m. buvo pastatyta nauja [[Želvos Šv. Ignaco Lojolos bažnyčia]]. |
||
[[1859]] m. minima pradinė mokykla (lankėsi Žemaičių vyskupas [[Motiejus Valančius]]). [[1892]] m. pastatyta nauja medinė bažnyčia stovi iki šiol. Nuo XIX a. pabaigos Želva garsėjo dideliais arklių turgumis, sovietmečiu – arklių lenktynėmis. Iki [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] daugumą miestelio gyventojų sudarė [[žydai]] ([[1939]] m. jų čia gyveno 400). |
[[1859]] m. minima pradinė mokykla (lankėsi Žemaičių vyskupas [[Motiejus Valančius]]). [[1892]] m. pastatyta nauja medinė bažnyčia stovi iki šiol. Nuo XIX a. pabaigos Želva garsėjo dideliais arklių turgumis, sovietmečiu – arklių lenktynėmis. Iki [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] daugumą miestelio gyventojų sudarė [[žydai]] ([[1939]] m. jų čia gyveno apie 400). |
||
[[1979]] m. atidarius hipodromą, Želvoje vykdavo respublikinės ristūnų lenktynės, iš čia kilo keletas žirgų sporto meistrų. |
[[1979]] m. atidarius hipodromą, Želvoje vykdavo respublikinės ristūnų lenktynės, iš čia kilo keletas žirgų sporto meistrų. |
||
14:07, 4 vasario 2016 versija
| Želva | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| ||||||||||||||||
  Želva |
||||||||||||||||
| 55°13′08″š. pl. 25°05′49″r. ilg. / 55.219°š. pl. 25.097°r. ilg. | ||||||||||||||||
| Apskritis |  Vilniaus apskritis
| |||||||||||||||
| Savivaldybė |  Ukmergės rajono savivaldybė
| |||||||||||||||
| Seniūnija | Želvos seniūnija | |||||||||||||||
| Gyventojų | 457 | |||||||||||||||
 Vikiteka |
Želva | |||||||||||||||
| ||||||||||||||||
| Istoriniai pavadinimai | * rus. Позельва[1][2] | |||||||||||||||
- Apie gyvenvietę Baltarusijoje žr. Zelva.
Želva – miestelis Ukmergės rajone, šalia kelio 115 Ukmergė–Molėtai , prie Želvelės upelio (Siesarties intakas). Seniūnijos ir seniūnaitijos centras.
Yra medinė Šv. Ignaco Lojolos bažnyčia (pastatyta 1892 m.), Želvos sinagoga, Želvos vidurinė mokykla, biblioteka, paštas (LT-20015), hipodromas (nuo 1979 m.), paminklas žydų žudynių vietoje. Miestelyje vyksta Šv. Igno atlaidai.
Prie miestelio stūkso Paželvių piliakalnis.
Istorija
Želva kaip Pozelva minima nuo 1581m.Jėzuitų istorijoje. Nuo 1500 m. žinomas Paželvių (Pozelvos) dvaras, vėliau priklausęs italų kilmės Morikonių giminei, po to Blinstrubams (valdė bent iki 1882 m.). XVI a. ėmė kurtis miestelis, iki XX a. pradžios vadintas Pozelva). XVIII a. jis perėjo jėzuitų nuosavybėn, vėliau J. Marikoniui. Pirmąją bažnyčią Želvoje 1753 m. pastatė jėzuitai. Vėliau ji sudegė ir 1775 m. buvo pastatyta nauja Želvos Šv. Ignaco Lojolos bažnyčia.
1859 m. minima pradinė mokykla (lankėsi Žemaičių vyskupas Motiejus Valančius). 1892 m. pastatyta nauja medinė bažnyčia stovi iki šiol. Nuo XIX a. pabaigos Želva garsėjo dideliais arklių turgumis, sovietmečiu – arklių lenktynėmis. Iki Antrojo pasaulinio karo daugumą miestelio gyventojų sudarė žydai (1939 m. jų čia gyveno apie 400).
1979 m. atidarius hipodromą, Želvoje vykdavo respublikinės ristūnų lenktynės, iš čia kilo keletas žirgų sporto meistrų.
2000 m. patvirtintas Želvos herbas.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
|---|---|---|
| XIX a. | Želvos valsčiaus centras | ? |
| 1919–1950 m. | Ukmergės apskritis | |
| 1950–1955 m. | Želvos apylinkės centras | Smėlių rajonas |
| 1955–1995 m. | Ukmergės rajonas | |
| Nuo 1995 m. | Želvos seniūnijos centras | Ukmergės rajono savivaldybė |
Gyventojai
 | |||||
| 1868 m.*[2] | 1898 m.*[1] | 1970 m.sur.[3] | 1983 m.[4] | ||
|---|---|---|---|---|---|
| 571 | 750 | 348 | 459 | ||
| 1987 m.[5] | 2001 m.sur. | 2011 m.sur. | - | ||
| 492 | 516 | 457 | - | ||
| |||||
| |||||
Žymūs žmonės
Želvos žydų šeimoje gimė Aronas Kliugas (g. 1926), mokslininkas, 1982 m. gavęs Nobelio premiją chemijos srityje. 2005 m. spalio 14 d. čia jam atidengtas paminklas (autorius – V. Ramoška). 1980 m. gimė skulptorius Vaidotas Ramoška.
-
Riboženklis -
Centre -
Socialinių paslaugų centras
Literatūra
- Kai nebelieka net vardų…: žydų istorijos ir kultūros pėdsakai Želvoje (Zita Kriaučiūnienė, Rasa Povylienė). – Ukmergė: Valdo leidykla, 2009. – 36 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-712-45-9
Šaltiniai
- ↑ 1,0 1,1 Позельва. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 24 (47) : Повелительное наклонение — Полярные координаты. С.-Петербургъ, 1898., 186 psl. (rus.)
- ↑ 2,0 2,1 Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 4 (Павастерортъ — Сятра-Касы). СПб, 1868, 151 psl.
- ↑ Želva. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 880 psl.
- ↑ Želva. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, XII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1984. T.XII: Vaislapėlis-Žvorūnė, 481 psl.
- ↑ Želva. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 644
Nuorodos
- Želva. Mūsų Lietuva, T. 2. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1965. – 505 psl.
- Želvos žemėlapiai
|
Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
|
BALNINKAI – 9 km Paželviai – 1 km |
Gruodžiai – 12 km |
| ||||||||
| Skuoliai – 3 km Liaušiai – 7 km UKMERGĖ – 22 km |
|
Videniškiai – 12 km MOLĖTAI – 21 km | |||||||||
| Mateikiškiai – 3 km Šešuoliai – 10 km |
Tolučiai – 7 km Kiaukliai – 12 km |
Laumėnai – 6 km Pusnė – 11 km GIEDRAIČIAI – 20 km | |||||||||
| |||||||||||||||||