Želva: Skirtumas tarp puslapio versijų

Koordinatės: 55°13′08″š. pl. 25°05′49″r. ilg. / 55.219°š. pl. 25.097°r. ilg. / 55.219; 25.097 (Želva)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Lot-bot-as (aptarimas | indėlis)
S Šablonų peradresavimų šalinimas
Eilutė 23: Eilutė 23:


== Istorija ==
== Istorija ==
Želva kaip ''Antazelve'' minima nuo [[1373]] m. ([[Livonijos ordinas|Livonijos ordino]] kronikos). Nuo [[1500]] m. žinomas [[Paželvių dvaras|Paželvių (Pozelvos) dvaras]], vėliau priklausęs italų kilmės [[Morikoniai|Morikonių]] giminei, po to [[Blinstrubai|Blinstrubams]] (valdė bent iki [[1882]] m.). XVII a. pradžioje ėmė kurtis miestelis, iki XX a. pradžios vadintas '''''Paželviais'''''). XVIII a. jis perėjo [[jėzuitai|jėzuitų]] nuosavybėn, vėliau J. Marikoniui. Pirmąją [[Želvos bažnyčia|bažnyčią Želvoje]] [[1753]] m. pastatė jėzuitai. Vėliau ji sudegė ir [[1775]] m. buvo pastatyta nauja [[Želvos Šv. Ignaco Lojolos bažnyčia]].
Želva kaip Pozelva minima nuo [[1373|1581]]<nowiki/>m.Jėzuitų istorijoje. Nuo [[1500]] m. žinomas [[Paželvių dvaras|Paželvių (Pozelvos) dvaras]], vėliau priklausęs italų kilmės [[Morikoniai|Morikonių]] giminei, po to [[Blinstrubai|Blinstrubams]] (valdė bent iki [[1882]] m.). XVI a. ėmė kurtis miestelis, iki XX a. pradžios vadintas '''''Pozelva'''''). XVIII a. jis perėjo [[jėzuitai|jėzuitų]] nuosavybėn, vėliau J. Marikoniui. Pirmąją [[Želvos bažnyčia|bažnyčią Želvoje]] [[1753]] m. pastatė jėzuitai. Vėliau ji sudegė ir [[1775]] m. buvo pastatyta nauja [[Želvos Šv. Ignaco Lojolos bažnyčia]].


[[1859]] m. minima pradinė mokykla (lankėsi Žemaičių vyskupas [[Motiejus Valančius]]). [[1892]] m. pastatyta nauja medinė bažnyčia stovi iki šiol. Nuo XIX a. pabaigos Želva garsėjo dideliais arklių turgumis, sovietmečiu – arklių lenktynėmis. Iki [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] daugumą miestelio gyventojų sudarė [[žydai]] ([[1939]] m. jų čia gyveno 400).
[[1859]] m. minima pradinė mokykla (lankėsi Žemaičių vyskupas [[Motiejus Valančius]]). [[1892]] m. pastatyta nauja medinė bažnyčia stovi iki šiol. Nuo XIX a. pabaigos Želva garsėjo dideliais arklių turgumis, sovietmečiu – arklių lenktynėmis. Iki [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] daugumą miestelio gyventojų sudarė [[žydai]] ([[1939]] m. jų čia gyveno apie 400).


[[1979]] m. atidarius hipodromą, Želvoje vykdavo respublikinės ristūnų lenktynės, iš čia kilo keletas žirgų sporto meistrų.
[[1979]] m. atidarius hipodromą, Želvoje vykdavo respublikinės ristūnų lenktynės, iš čia kilo keletas žirgų sporto meistrų.

14:07, 4 vasario 2016 versija

Želva
{{#if:
Želva
Želva
55°13′08″š. pl. 25°05′49″r. ilg. / 55.219°š. pl. 25.097°r. ilg. / 55.219; 25.097 (Želva)
Apskritis Vilniaus apskrities vėliava Vilniaus apskritis
Savivaldybė Ukmergės rajono savivaldybės vėliava Ukmergės rajono savivaldybė
Seniūnija Želvos seniūnija
Gyventojų (2011) 457
Vikiteka Želva
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė) 1
Vardininkas: Žélva
Kilmininkas: Žélvos
Naudininkas: Žélvai
Galininkas: Žélvą
Įnagininkas: Žélva
Vietininkas: Žélvoje
Istoriniai pavadinimai * rus. Позельва[1][2]
Apie gyvenvietę Baltarusijoje žr. Zelva.

Želva – miestelis Ukmergės rajone, šalia kelio  115  UkmergėMolėtai , prie Želvelės upelio (Siesarties intakas). Seniūnijos ir seniūnaitijos centras.

Yra medinė Šv. Ignaco Lojolos bažnyčia (pastatyta 1892 m.), Želvos sinagoga, Želvos vidurinė mokykla, biblioteka, paštas (LT-20015), hipodromas (nuo 1979 m.), paminklas žydų žudynių vietoje. Miestelyje vyksta Šv. Igno atlaidai.

Prie miestelio stūkso Paželvių piliakalnis.

Istorija

Želva kaip Pozelva minima nuo 1581m.Jėzuitų istorijoje. Nuo 1500 m. žinomas Paželvių (Pozelvos) dvaras, vėliau priklausęs italų kilmės Morikonių giminei, po to Blinstrubams (valdė bent iki 1882 m.). XVI a. ėmė kurtis miestelis, iki XX a. pradžios vadintas Pozelva). XVIII a. jis perėjo jėzuitų nuosavybėn, vėliau J. Marikoniui. Pirmąją bažnyčią Želvoje 1753 m. pastatė jėzuitai. Vėliau ji sudegė ir 1775 m. buvo pastatyta nauja Želvos Šv. Ignaco Lojolos bažnyčia.

1859 m. minima pradinė mokykla (lankėsi Žemaičių vyskupas Motiejus Valančius). 1892 m. pastatyta nauja medinė bažnyčia stovi iki šiol. Nuo XIX a. pabaigos Želva garsėjo dideliais arklių turgumis, sovietmečiu – arklių lenktynėmis. Iki Antrojo pasaulinio karo daugumą miestelio gyventojų sudarė žydai (1939 m. jų čia gyveno apie 400).

1979 m. atidarius hipodromą, Želvoje vykdavo respublikinės ristūnų lenktynės, iš čia kilo keletas žirgų sporto meistrų.

2000 m. patvirtintas Želvos herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XIX a. Želvos valsčiaus centras ?
19191950 m. Ukmergės apskritis
19501955 m. Želvos apylinkės centras Smėlių rajonas
19551995 m. Ukmergės rajonas
Nuo 1995 m. Želvos seniūnijos centras Ukmergės rajono savivaldybė


Gyventojai

Demografinė raida tarp 1868 m. ir 2011 m.
1868 m.*[2] 1898 m.*[1] 1970 m.sur.[3] 1983 m.[4]
571 750 348 459
1987 m.[5] 2001 m.sur. 2011 m.sur. -
492 516 457 -
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.


Žymūs žmonės

Želvos žydų šeimoje gimė Aronas Kliugas (g. 1926), mokslininkas, 1982 m. gavęs Nobelio premiją chemijos srityje. 2005 m. spalio 14 d. čia jam atidengtas paminklas (autorius – V. Ramoška). 1980 m. gimė skulptorius Vaidotas Ramoška.

Literatūra

  • Kai nebelieka net vardų…: žydų istorijos ir kultūros pėdsakai Želvoje (Zita Kriaučiūnienė, Rasa Povylienė). – Ukmergė: Valdo leidykla, 2009. – 36 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-712-45-9

Šaltiniai

  1. 1,0 1,1 Позельва. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 24 (47) : Повелительное наклонение — Полярные координаты. С.-Петербургъ, 1898., 186 psl. (rus.)
  2. 2,0 2,1 Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 4 (Павастерортъ — Сятра-Касы). СПб, 1868, 151 psl.
  3. ŽelvaMažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 880 psl.
  4. ŽelvaLietuviškoji tarybinė enciklopedija, XII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1984. T.XII: Vaislapėlis-Žvorūnė, 481 psl.
  5. Želva. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 644

Nuorodos

Aplinkinės gyvenvietės

BALNINKAI – 9 km
Paželviai – 1 km
Gruodžiai – 12 km
Skuoliai – 3 km
Liaušiai – 7 km
UKMERGĖ – 22 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Videniškiai – 12 km
MOLĖTAI – 21 km
Mateikiškiai – 3 km
Šešuoliai – 10 km
Tolučiai – 7 km
Kiaukliai – 12 km
Laumėnai – 6 km
Pusnė – 11 km
GIEDRAIČIAI – 20 km