Čerkesija: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

Inline

10:04, 30 liepos 2015 versija

Šiaurės Kaukazo regionas Cirkasija (Адыгэ Хэку)

Vėliava
Šalis	Rusija (Krasnodaro kraštas, Adygėja, Karačiajų Čerkesija, Kabarda-Balkarija)
Tautos	zygai > cirkasai > rusai
Miestai	Sočis, Anapa, Maikopas, Nalčikas, Čerkeskas
Vikiteka	VikitekaVikiteka
Šiaurės Kaukazo regionai Cirkasija, Osetija, Ičkerija, Dagestanas

Cirkasija, arba Čerkesija – istorinis Šiaurės Kaukazo regionas, esantis dabartinės Rusijos teritorijoje. Apima pietinę dalį dabartinio Krasnodaro krašto, Adygėją, Karačiajų Čerkesiją, Kabardą-Balkariją, o taip pat dalį Šiaurės Osetijos.

Iki XIX a. vyraujanti regiono etninė grupė buvo cirkasai, kurių palikuonys yra dabartiniai adygai, čerkesai ir kabardinai. Visi jie kalba Šiaurės vakarų Kaukazo kalbomis. Šiuo metu vyraujanti regiono tauta yra rusai.

Pavadinimai

Vietos gyventojai regioną vadina terminu Adyge Heku (Адыгэ Хэку). Viduramžiais vakarų tautose jis buvo vadinamas Zychu (Ζυγ), o pietiniai kaimynai jį vadino Kašagu (arm. Գաշք, Gašk, gruz. Kašag, oset. Кæсæг, gr. Kasachia), iš kurio kilo ir rusų vartotas kasogai (rus. Касоги). Osmanų imperijoje regionas tapo žinomas kaip Čerkesija (turk. Çerkesya), taip jis dabar vadinamas ir rusiškai (rus. Черкесия). XV a. su kraštu prekiavę genujiečiai jį lotynizavo kaip Cirkasiją (it. Circassia).

Geografija

Cirkasija užima dideles teritorijas Juodosios jūros šiaurės rytinėje pakrantėje. Pajūryje ji driekiasi nuo Tamanės pusiasalio šiaurėje iki Kaukazo kalnagūbrio pietuose. Kubanės upė tarnauja kaip šiaurinė regiono riba ir skiria Cirkasiją nuo Kubanės krašto. Kaukazo kalnagūbris pietuose skiria Cirkasiją nuo Abchazijos ir istorinės Gruzijos (ribojasi su jos regionais Svanetija ir Rača). Į rytus nuo Cirkasijos yra Osetija.

Regiono centrinėje dalyje yra Elbruso kalnas, kuris dalija Cirkasiją į rytinę ir vakarinę. Vakarinė Cirkasija sutampa su Kubanės baseinu. Čia teka upės Belaja, Laba, Mažasis Zelenčiukas, Didysis Zelenčiukas. Rytinėje Cirkasijoje prasideda Terekas.

Tradiciškai visoje Cirkasijoje buvo išskiriami 12 regionų, atstovaujamų atskirų genčių. Tai yra Žanė, Natuchajus, Šapsugas, Bžedugas, Abadzechas, Ubykija, Beslenėjus, Temirgojus, Jegeruchas, Hatuchas, Memhegas ir Kabarda. Pastarasis yra didžiausias ir užima visą Rytinę Cirkasiją.

Istorija


Šiaurės Kaukazo istorija
Zygai, Alanai, Vainachai
Chazarų kaganatas
Alanija, Sariras
Kipčiakai > Mongolų imperija
Kabarda, Digorai, Avarų chanatas
Kaukazo imamatas, Kaukazo karas
Rusijos imperija
Š. Kaukazo kalnų respublika, Tereko TR, Kubanės LR
Rusijos TFSR:
Kalnų ATSR, Adygėja, Karačiajų Čerkesija, Kabarda-Balkarija, Šiaurės Osetija, Čečėnija-Ingušija, Dagestanas
Rusijos federacija
(Kaukazo emyratas)
Šiaurės Kaukazo regionai
Čerkesija, Osetija, Ičkerija, Dagestanas

Senovės Cirkasija

Pagrindinis straipsnis – Zygijai.

Cirkasijoje bronzos amžiuje suklestėjo Maikopo kultūra (IV-III tūkst. pr. m. e.), kurią vėliau pakeitė Vakarų Kaukazo dolmenų kultūra (III-II tūkst. pr. m. e.).

I tūkst. pr. m. e. senovės graikų požiūriu, Cirkasija priklausė didesniam Skitijos regionui ir buvo į šiaurę nuo Kolchidės. Čia minimos daug vietinių autochtoninių genčių. Pakrantėje minimi sindai, achėjai, heniochai, o krašto gilumoje gyveno kerketai, imaduchai ir zygai. Pastarųjų gyvenamas regionas Zychas dažniausiai lokalizuojamas rytinėje Cirkasijoje, į rytus nuo Elbruso. Senovės graikai tyrinėjo šį regioną ir įkūrė keletą kolonijų. Tarp jų svarbiausios buvo Fanagorija, Hermonasa, Gorgipija ir kitos, visos įsikūrę sindų žemėse. Dėl to sindai buvo labiausiai helenizuota iš Cirkasijos genčių. Jie apie V a. pr. m. e. sukūrė savo valstybę su sostine Gorgipijoje. Vėliau juos valdė Bosporo karalystė.

Viduramžiai

Viduramžiais lotyniškuose šaltiniuose terminas Zychas imtas taikyti visai Cirkasijai apibūdinti. Paradoksaliai, kai kurie autoriai naudojo Zycho terminą tik Cirkasijos pakrantei, o giliau krašte buvusiems kalnuotiems regionams naudoti terminai Papagija (papagai), Kasachija (kašagai, kasogai) ir kt.

Šis straipsnis apie istoriją yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį.

@@ Eilutė 9: / Eilutė 9: @@
  | Miestai = [[Sočis]], [[Anapa]], [[Maikopas]], [[Nalčikas]], [[Čerkeskas]]
  | Žemėlapis =
+ | Vikiteka =Category:Circassia
  | Sąrašas =Šiaurės Kaukazo regionai<br>[[Cirkasija]], [[Osetija]], [[Ičkerija]], [[Dagestano istorija|Dagestanas]]
  }}
@@ Eilutė 15: / Eilutė 16: @@
 Iki XIX a. vyraujanti regiono etninė grupė buvo [[cirkasai]], kurių palikuonys yra dabartiniai [[adygai]], [[čerkesai]] ir [[kabardinai]]. Visi jie kalba [[Šiaurės vakarų Kaukazo kalbos|Šiaurės vakarų Kaukazo kalbomis]]. Šiuo metu vyraujanti regiono tauta yra [[rusai]].
+== Pavadinimai ==
-Vietos gyventojai regioną vadina terminu '''Adyge Heku''' (''Адыгэ Хэку''). [[Senovės Graikija|Senovės Graikijoje]] ir viduramžiais jis buvo vadinamas '''Zychu''' (Ζυγ), [[Osmanų imperija|Osmanų imperijoje]] jis tapo žinomas kaip '''Čerkesija''' ({{tr|Çerkesya}}), taip jis vadinamas ir rusiškai ({{ru|Черкесия}}). XV a. su kraštu prekiavę [[Genujos respublika|genujiečiai]] jį lotynizavo kaip Cirkasiją ({{it|Circassia}}).
+Vietos gyventojai regioną vadina terminu '''Adyge Heku''' (''Адыгэ Хэку''). Viduramžiais vakarų tautose jis buvo vadinamas '''Zychu''' (Ζυγ), o pietiniai kaimynai jį vadino '''Kašagu''' ({{hy|Գաշք|Gašk}}, {{ka|Kašag}}, {{os|Кæсæг}}, {{gr|Kasachia}}), iš kurio kilo ir rusų vartotas kasogai ({{ru|Касоги}}). [[Osmanų imperija|Osmanų imperijoje]] regionas tapo žinomas kaip Čerkesija ({{tr|Çerkesya}}), taip jis dabar vadinamas ir rusiškai ({{ru|Черкесия}}). XV a. su kraštu prekiavę [[Genujos respublika|genujiečiai]] jį lotynizavo kaip Cirkasiją ({{it|Circassia}}).
 == Geografija ==
 [[Vaizdas:Circassia_in_1750.png|thumb|left|Cirkasijos subregionai]]
-Cirkasija užima dideles teritorijas [[Juodoji jūra|Juodosios jūros]] šiaurės rytinėje pakrantėje. Pajūryje ji driekiasi nuo [[tamanės pusiasalis|Tamanės pusiasalio]] šiaurėje iki Kaukazo kalnagūbrio pietuose. [[Kubanė|Kubanės upė]] tarnauja kaip šiaurinė regiono riba ir skiria Cirkasiją nuo [[Kubanės kraštas|Kubanės krašto]]. Kaukazo kalnagūbris pietuose skiria Cirkasiją nuo [[Abchazijos istorija|Abchazijos]] ir istorinės [[Gruzija|Gruzijos]]. Į rytus nuo Cirkasijos yra [[Osetija]].
+Cirkasija užima dideles teritorijas [[Juodoji jūra|Juodosios jūros]] šiaurės rytinėje pakrantėje. Pajūryje ji driekiasi nuo [[tamanės pusiasalis|Tamanės pusiasalio]] šiaurėje iki Kaukazo kalnagūbrio pietuose. [[Kubanė|Kubanės upė]] tarnauja kaip šiaurinė regiono riba ir skiria Cirkasiją nuo [[Kubanės kraštas|Kubanės krašto]]. Kaukazo kalnagūbris pietuose skiria Cirkasiją nuo [[Abchazijos istorija|Abchazijos]] ir istorinės [[Gruzija|Gruzijos]] (ribojasi su jos regionais [[Svanetija]] ir [[Rača]]). Į rytus nuo Cirkasijos yra [[Osetija]].
+Regiono centrinėje dalyje yra [[Elbrusas|Elbruso kalnas]], kuris dalija Cirkasiją į rytinę ir vakarinę. Vakarinė Cirkasija sutampa su Kubanės baseinu. Čia teka upės [[Belaja (Kubanė)|Belaja]], [[Laba]], [[Mažasis Zelenčiukas]], [[Didysis Zelenčiukas]]. Rytinėje Cirkasijoje prasideda [[Terekas|Terekas]].
-Tradiciškai visoje Cirkasijoje buvo išskiriami 12 regionų, atstovaujamų atskirų genčių. Tai yra Žanė, Natuchajus, Šapsugas, Bžedugas, Abadzechas, [[Ubykija]], Beslenėjus, Temirgojus, Jegeruchas, Hatuchas, Memhegas ir Kabarda. Pastarasis yra didžiausias ir dar vadinamas Rytine Cirkasija.
+Tradiciškai visoje Cirkasijoje buvo išskiriami 12 regionų, atstovaujamų atskirų genčių. Tai yra Žanė, Natuchajus, Šapsugas, Bžedugas, Abadzechas, [[Ubykija]], Beslenėjus, Temirgojus, Jegeruchas, Hatuchas, Memhegas ir [[Kabarda]]. Pastarasis yra didžiausias ir užima visą Rytinę Cirkasiją.
 == Istorija ==
 {{ŠKaukazo istorija}}
+===Senovės Cirkasija===
+[[Vaizdas:Brue,_Adrien_Hubert,_Asie-Mineure,_Armenie,_Syrie,_Mesopotamie,_Caucase._1839._(BA).jpg|thumb|left|Senosios Cirkasijos gentys]]
+{{main|Zygijai}}
+Cirkasijoje [[bronzos amžius|bronzos amžiuje]] suklestėjo [[Maikopo kultūra]] (IV-III tūkst. pr. m. e.), kurią vėliau pakeitė [[Vakarų Kaukazo dolmenų kultūra]] (III-II tūkst. pr. m. e.).
+[[I tūkst. pr. m. e.]] senovės graikų požiūriu, Cirkasija priklausė didesniam [[Skitija|Skitijos]] regionui ir buvo į šiaurę nuo [[Kolchidė]]s. Čia minimos daug vietinių autochtoninių genčių. Pakrantėje minimi [[sindai]], [[achėjai]], [[heniochai]], o krašto gilumoje gyveno [[kerketai]], [[imaduchai]] ir [[zygai]]. Pastarųjų gyvenamas regionas Zychas dažniausiai lokalizuojamas rytinėje Cirkasijoje, į rytus nuo Elbruso. Senovės graikai tyrinėjo šį regioną ir įkūrė keletą [[graikų kolonijos|kolonijų]]. Tarp jų svarbiausios buvo [[Fanagorija]], [[Hermonasa]], [[Anapa|Gorgipija]] ir kitos, visos įsikūrę sindų žemėse. Dėl to sindai buvo labiausiai helenizuota iš Cirkasijos genčių. Jie apie V a. pr. m. e. sukūrė savo valstybę su sostine Gorgipijoje. Vėliau juos valdė [[Bosporo karalystė]].
+===Viduramžiai===
+Viduramžiais lotyniškuose šaltiniuose terminas Zychas imtas taikyti visai Cirkasijai apibūdinti. Paradoksaliai, kai kurie autoriai naudojo Zycho terminą tik Cirkasijos pakrantei, o giliau krašte buvusiems kalnuotiems regionams naudoti terminai Papagija (papagai), Kasachija (kašagai, kasogai) ir kt.
 {{istorija-stub}}
 [[Kategorija:Šiaurės Kaukazo istorija]]