Abchazijos istorija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Kaukazo istorinis regionas:
Abchazija აფხაზეთი
2014 Picunda, Sobór św. Andrzeja (07).jpg
Šalis: Abchazija
Herbas: Abkhazia princedom coa.jpg
Tautos: abchazai
Valstybės: karalystė, kunigaikštystė
Miestai: Suchumis
Georgia historiallinen.png

Abchazijos istorija - Abchazijos, istorinio Gruzijos regiono, iš dalies atitinkančio dabartinės Abchazijos teritoriją, istorija.

Priešistorė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Teritorijoje pirmieji žmonės apsigyveno prieš 4-5 tūkstančius metų. Mezolito ir neolito laikotarpiais susikūrė pirmosios didesnės nuolatinės gyvenvietės, gyventojai pradėjo užsiimti žemdirbyste, gyvulininkyste, keramikos gamyba. 3 tūkst. pr.m.e pradžioje atsirado pirmieji megalitinės kultūros paminklai, vadinamieji Abchazijos dolmenai, kurie buvo statomi iki bronzos amžiaus ir paprastai susidėjo iš keturių statmenų masyvių akmens luitų ir vieno luito ant jų viršaus. Kai kurie luitai sveria iki 50 tonų.

Antika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Abchazija buvo vienas iš istorinių Vakarų Gruzijos regionų. Kaip ir visa Vakarų Gruzija, Abchazija nuo VI-V a. pr. m. e. priklausė Kolchidės karalystei. Rašytinė Abchazijos istorija prasidėjo į VI-V a. pr. m. e. Kolchidės pakrantę atvykus graikams iš Mileto. Graikai palei rytinę Juodosios jūros pakrantę įkūrė savo kolonijas, iš jų svarbiausiu prekybos su aplinkinėmis gentimis, kuri apėmė ir prekybą vergais, centru tapo Dioskūrijas. Neva pagal graikų klasikinės mitologijos dvynius Dioskūrus Kastorą ir Poluksą pavadintas miestas vėliau išsivystė į dabartinį Suchumį. Kitos svarbios kolonijos buvo Gyenos, Triglitis ir vėliau Pitijus, siejami su dabartiniais Očamčiros, Gagrų ir Pitsundos miestais.

Regione, pasak klasikinių šaltinių, buvo gausu gyventojų, kurie pasižymėjo įvairove. Herodotas, Strabonas ir Plinijus mini daugybę kalbų, kuriomis kalbėta Dioskūrijuje ir kituose miestuose. Kalnuotas landšaftas skyrė ir izoliavo vietinius gyventojus vienus nuo kitų ir skatino daugybės atskirų kalbų ir dialektų bei etninių grupių formavimąsi. Net ir šiuolaikiniai autoriai painiojasi įvardindami ir lokalizuodami šias tautas ir turi mažai informacijos apie toliau nuo pakrantes gyvenusias etnines grupes. Be to, tuo metu galėjo vykti ir ženkli migracija. Kai kurie mokslininkai I a. Plinijaus Vyresniojo Apsilae ir II a. Ariano Abasgoi sieja su proto-abchazų ir abazinų kalbomis kalbėjusiomis gentimis, kiti šiuos terminus laiko proto-kartvelų genčių pavadinimais. Kitų regione gyvenusių tautų (pvz., Heniochi, Sanigae) kilmė ir reikšmė irgi ginčytina. Archeologija retai prisideda prie tamprių ryšių tarp materialinės kultūros ir klasikinių autorių minimų tautų pavadinimų nustatymo. Dėl to daugelis klausimų lieka atviri.

Roma ir Bizantija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kartu su visa Kolchide, tarp 110 ir 63 m. pr. m. e., Abchaziją užkariavo Ponto karalius Mitridatas VI, o vėliau Kolchidę užėmė romėnų karvedys Gnėjus Pompėjus Didysis. Vėliau regione gyvenusios gentys įgijo tam tikrą nepriklausomybę, tačiau jų valdovus tvirtino Roma. Jau pirmaisiais mūsų eros amžiais, įvairių valstybių įtakoje formavosi vietinės smulkios abchazų kunigaikštystės, kurių pagrindinės buvo šios (iš vakarų į rytus):

  • Sanigija (Mažosios Abchazijos regione) - vakariausia valstybėlė su sostine Candrypšu, valdoma Canba dinastijos;
  • Abazgija - su sostine Anakopijoje, valdoma anosidų dinastijos;
  • Apsilija - su sostine Suchumyje, valdoma Julianidų dinastijos;
  • Misiminija - su sostine Cachare.

III a. didžiojoje Kolchidės dalyje ėmė vyrauti lazų gentis, kuri sukūrė Lazikos valstybę. Šiai valstybei Vakarų Gruzija priklausė ir IV a.

Iki VI a. užkariauta Bizantijos, ir čia įvesta krikščionybė. Abchazai, kurie čia gyveno, buvo įtraukti į gruzinų kultūros įtaką, jie pradėjo naudoti rašytinę gruzinų kalbą, kuri tapo inteligentijos kalba. Vietinė abchazų kalba buvo naudojama valstietijoje, jai užrašyti rašto sistema nebuvo sukurta iki pat XIX a.

Abchazijos karalystė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – Abchazijos karalystė.

VI a. Abazgija prijungė kaimyninę Sanigiją, o 730 m. Abazgijos kunigaikštis Leonas II užėmė Apsiliją ir Misiminiją, tokiu būdu sukurdamas Abchazijos karalystę, tapdamas pirmuoju jos karaliumi. Ši karalystė gana greitai užkariavo gretimas megrelų ir svanų žemes, suvienydama visą Vakarų Gruziją. Tai buvo didžiausias išsiplėtimas Abchazijos istorijoje.

Karalystė buvo galinga valstybė, IX-X a. kartkartėmis valdžiusi ir Kartlijos regioną.

Gruzijos karalystės dalis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

X a. pabaigoje Mirus Abchazijos karalystės valdovui Teodosijui aklajam, sostą paveldėjo bagrationų dinastijos atstovas Bagratas III. Kadangi jis buvo susisaistęs giminystės ryšiais su daugybės kitų Gruzijos karalysčių dinastijomis, 1001 m. mirus Tao-Klardžetijos karaliui Dovydui III paveldėjo jo sostą, o 1008-1010 m. užkariavo ir Kachetiją bei Heretiją, taip baigdamas visos Gruzijos vienijimą.

Nuo XI a. iki XIII a. Abchazijos regionas buvo susivienijusios Gruzijos dalis.

Abchazijos kunigaikštystė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Po 1463 m. Čichorio mūšio, Gruzijos karalystė galutinai subyrėjo į tris karalystes. Imeretijos karalystė subyrėjo į penkias kunigaikštystes, kurių viena buvo Abchazijos kunigaikštystė. Ilgainiui čia įsitvirtino Šervašidzių dinastija. 1570 m. Abchazijos sostinė Suchumis buvo užimta Turkijos laivyno. Tačiau kunigaikštystė išlaikė savivaldą, turtėjo iš prekybos. Be to, jos valdovai, kovodami su gretima Megrelijos kunigaikštyste, paslinko etninės Abchazijos sienas tolyn į rytus, taip sukurdami dabartines Abchazijos rytines sienas.

Šiuo metu galutinai susiformavo septyni Abchazijos istoriniai regionai, kuriuos simbolizuoja septynios žvaigždės Abchazijos vėliavoje. Juos nulėmė valdančiosios dinastijos išsiskaidymas į atskiras šakas, kurios valdė skirtingose vietose. Dabartinės Abchazijos teritorijoje buvo sritys Samurzakanas, Dal-Cabalis, Abžua, Guma, Bzypinas ir Pschu-Aibga. Abchazija dalinai valdė ir Sadzyno regioną šiaurėje, kuris laikomas septintąja sritimi.

Nuo XVIII a. pabaigos Abchazijos kunigaikščiai pradėjo priimti islamą, tačiau jų religija dažnai keisdavosi dėl permainingų Rusijos ir Turkijos santykių. 1810 m., Rusijai prijungus Imeretijos karalystę, kuriai formaliai priklausė Abchazija, ši irgi įstojo į Rusijos sudėtį kaip autonominė kunigaikštystė.

Rusijos imperijoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Rusijai ilgainiui įsitvirtinus regione, Abchazijos autonomija buvo nebenaudinga, todėl ji buvo panaikinta 1866 m., nutraukus valdančią dinastiją ir inkorporavus Abchaziją kaip karinę provinciją, kuri vėliau buvo įjungta į Kutaisio guberniją.

1870 metais panaikinta baudžiava, suaktyvėjo ekonominė plėtra.

XX a. išryškėjo tautinio išsivadavimo judėjimas, 1917 m. valdžia atiteko menševikams, bet 1921 m. bolševikai užėmė teritoriją ir prijungė prie Gruzijos (tuo metu Tarybų Sąjungos dalis). Iki 1931 m. Užkaukazės TFSR dalis, vėliau – Gruzijos TSR.

Nepriklausomybės paskelbimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Abkhazia02.png

Žlungant Tarybų Sąjungai 1990 m. Abchazijos valdžia paskelbė nepriklausomybę, šalį 1992-1993 užėmė Gruzija, ir tik 1993 m. rugpjūtį su Rusijos kariuomenės pagalba abchazų separatistai išstūmė Gruzijos kariuomenę, bet Abchazija tapo pavaldi Rusijai, nors pati tą sunkiai pripažįsta. Nuo 1994 m. šalyje dislokuotos NVS taikos palaikymo pajėgos, taip pat įsikūrę Jungtinių Tautų stebėtojai.

2008-ųjų rugpjūčio 9-ąją oficialiai įstojo į karą dėl Pietų Osetijos Pietų Osetijos pusėje.

2008 m. rugpjūčio 26 d. Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas pasirašė dekretą, kuriuo pripažįstama Abchazijos nepriklausomybė. 2008 m. rugsėjo 3 d. Abchazijos nepriklausomybę pripažino Nikaragva.