Zygai
| |
| Regionas | Šiaurės vakarų Kaukazas (Kolchidės šiaurinė pakrantė) |
|---|---|
| Laikotarpis | Antika |
| Kalba | Šiaurės vakarų kaukaziečių kalba (spėjama) |
| Kaimynai | Avarai, Sarmatija, Kolchidė (svanų rajonas) |
Zygai (Ζυγοί, Zygoí) – senovinė tauta, gyvenusi šiaurinėje Kolchidės pakrantės dalyje prie Juodosios jūros, dabartinio Šiaurės vakarų Kaukazo teritorijoje.
Istoriniai paminėjimai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Zygai minimi Strabono veikale Geographica.[1]
„Ir jūroje yra Azijos Bosporo pusė arba Sindikų teritorija. Po jos eina Achae, Zygai ir Heniochiai, taip pat Cercetai ir Macropogoniai...“
XIX a. enciklopedistas William Smith nurodo, kad zygai buvo iš dalies klajokliai piemenys, iš dalies plėšikai ir piratai, turėję specialiai pritaikytus laivus.[2] Jie gyveno regione, vadinamame Zyx, Vakarų Kaukazo šlaituose.
Geografinė padėtis
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Rytuose zygų gyvenamoji teritorija ribojosi su avarų, šiaurėje – su sarmatų teritorija, pietuose – su Kolchide, kur gyveno svanai. Archainiu graikų literatūros laikotarpiu zygai gyveno tarp Gagros ir Tuapsės, bet vėliau jų teritorija išsiplėtė iki Kubanės upės žiočių ir Tmutarakanės.[3]
Kalba
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Manoma, kad zygai kalbėjo viena iš šiaurės vakarų kaukaziečių kalbų. Šią hipotezę patvirtina vietovardžiai (hidronimai, toponimai), vadų vardai ir etnolingvistinis ryšys su kerketais (kurių palikuonys laikomi dalimi vėlesnių čečėnų genčių).