Henrikas I Paukštininkas

Henrikas I Paukštininkas
Henrikas I Paukštininkas
Liudolfingų dinastija
Gimė	apie 876 m.
Mirė	936 m. liepos 2 d. Memlebenas, Saksonija
Tėvas	Otonas Garsusis
Motina	Hadviga
Sutuoktinis (-ė)	Matilda Ringelheim
Vaikai	Otonas I Gerberga Hadviga Henrikas I Bavaras Brunas
Šventosios Romos imperijos imperatorius
Valdė	919-936 m.
Pirmtakas	Konradas I
Įpėdinis	Imperatorius Otonas I
Vokietijos karalius
Valdė	919-936 m.
Pirmtakas	Konradas I
Įpėdinis	Imperatorius Otonas I
Saksonijos hercogas Valdė 912-936 m. Pirmtakas Otonas Garsusis Įpėdinis Otonas II
Vikiteka	Henrikas I Paukštininkas

Henrikas I Paukštininkas (vok. Heinrich der Vogeler, Heinrich der Burgenbauer, Heinrich der Finkler, apie 876 – 936 m. liepos 2 d. Memlebenas, Saksonija) – 919-936 m. Rytų frankų karalystės karalius.

Biografija

Saksų karališkosios dinastijos pradininkas, kilęs iš Otonų, arba Liudolfingų dinastijos. Tėvas Saksonijos hercogas Otonas Garsusis, motina Hadviga iš Babenbergų giminės. Pirmoji žmona Saksonijos grafo Ervino duktė, mirė 909 m. Su ja susilaukė sūnaus Tankmaro (906-938 m.) Antroji žmona Vestfalijos grafo Dytricho duktė Matilda Ringelheim. Vaikai:

• Otonas I (912-973 m.), Šventosios Romos imperijos imperatorius.
• Gerberga, Vakarų frankų karaliaus Liudviko IV žmona.
• Hadviga, Frankonijos hercogo Hugo Didžiojo žmona.
• Henrikas I Bavaras (920-955 m.), Bavarijos hercogas,
• Brunas (925-965 m.) Kelno arkivyskupas.

Valdymas

912 m. mirus tėvui paveldėjo jo valdas. Mirus Vokietijos karaliui ir Frankonijos hercogui Konradui I (valdė 903-918 m.) Saksonijos ir Frankonijos didikų išrinktas Vokietijos karaliumi. Tačiau Švabijos ir Bavarijos hercogystės jo nepripažino.

919 m. privertė jo valdžią pripažinti Švabijos hercogą, 921 m. sumušė pretendentą į Vokietijos sostą Bavarijos hercogą Arnulfą. 925 m. vėl pajungė 910 m. nuo Vokietijos atsiskyrusią Lotaringiją. 924 m. įsiveržus vengrams sutiko 9 m. mokėti jiems duoklę, per tą laikotarpį statė pilis, įtvirtino miestus, rengė raitelių kariuomenę, sustiprino Vokietijos vienybę. 933 prie Riado (istorikų nelokalizuota vietovė) sumušė vengrus; jų grėsmės neliko. 934 m. iš Danijos atėmė Šlėzvigą.

Henrikas I Paukštininkas Liudolfingų dinastija Gimė: 876 Mirė: 936 liepos 2
Karališkieji titulai
Prieš tai: Konradas I	Vokietijos karalius 919–936	Po to: Otonas I
Prieš tai: Otonas Garsusis	Saksonijos hercogas 912–936

'Paukštininkų ordinas

2013 . Gruodžio 16 d. Susikūrė Paukštininkų ordinas. Jo nariai : P.B., E.L. ir V.K. Šis ordinas yra vienas žymiausių pasaulio istorijoje. Ordino šventoji vieta - 8 klasė. Šv. Knyga - "Šaltinėlis 1kl." Ordinas puoselėja savo tradicijas bei sparčiai plinta ir už Europos ribų. Jei norite tapti nariais - sumokėkite 10 lt. Galima derėtis iki 9.99 lt. Pirmieji ordino nariai (šiuos vardus turi mokėti kiekvienas save gerbiantis pilietis): Vaiva - pranašas (numatė pasaulio pabaigą, kuri, deja, neįvyko. Taip pat išpranašavo, jog turi susikurti būrys, pavadintas "Paukštininkai". Ši pranašystė išsipildė.) Evelina - burtininkas (jo magijos dėka, Paukštininkų ordinas plinta pasaulyje. Išbūrė žuvų taukus) Paulina - žynys ("Nobelio" premijos laureatas, parašė 10050074800500009 psl. knygą "Būk paukštininkas ir būsi mldc") Apie "Paukštininkų" ordiną yra rašomi referatai, pristatinėjami viešai. Kiekvienas turi pasodomėti šituo ordinu. Nebūk lopas, būk paukštininkas. VIENS, DU, TRYS - PAUKŠTININKAI!!!

Literatūra

• Gerd Althoff/ Hagen Keller: Heinrich I. und Otto der Große: Neubeginn auf karolingischem Erbe. Göttingen 1985, ISBN 3-7881-0122-9.
• Hellmut Diwald: Heinrich der Erste. Die Gründung des Deutschen Reiches. Bergisch Gladbach 1990, ISBN 3-404-61191-8.
• Frank Helzel: Ein König, ein Reichsführer und der Wilde Osten. Heinrich I. (919–936) in der Selbstwahrnehmung der Deutschen. Transcript, Bielefeld 2004, ISBN 3-89942-178-7.
• Georg Waitz: Jahrbücher des Deutschen Reichs unter König Heinrich I., Berlin 1863, auch 1963 im Nachdruck der 3. Auflage von 1885.
• Gerd Althoff: Die Ottonen. Königsherrschaft ohne Staat. 2. erw. Auflage, Kohlhammer Taschenbücher, Stuttgart 2005, ISBN 3-17-018597-7.
• Helmut Beumann: Die Ottonen. 5. Aufl., Verlag W. Kohlhammer, Stuttgart u. a. 2000, ISBN 3-17-016473-2.
• Gustav Faber: Der Traum vom Reich im Süden – Die Ottonen und Salier. C. Bertelsmann Verlag, München 1983, ISBN 3-570-03447-X.
• Hagen Keller: Die Ottonen. C. H. Beck. München 2001, ISBN 3-406-44746-5.
• Ludger Körntgen: Ottonen und Salier. Wissenschaftliche Buchgesellschaft, Darmstadt 2002, ISBN 3-534-15186-0.

Nuorodos

• Viduramžių genealogija