Hipolitas (mitologija): Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
EmausBot (aptarimas | indėlis)
S r2.6.4) (robotas Keičiama: pt:Hipólito
Zirzilia (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 1: Eilutė 1:
{{Graikų mitologija|mock}}
{{Graikų mitologija|mock}}
'''Hipolitas''' graikų mitologijoje - Atėnų karaliaus [[Tesėjas|Tesėjo]] ir amazonių karalienės [[Antiopė]]s (vers. [[Hipolitė]]s arba [[Melanipė]]s<ref>Hipolitas. [[Antikos mitologijos žinynas]]. „Šviesa“. 1995. 153 p.</ref>) sūnus. Mirus Hipolito motinai Tesėjas vedė [[Faedra|Faedrą]] (Faidrą). Suaugęs Hipolitas garbino deivę Artemidę ir daugiausia laiko praleisdavęs medžiodamas miškuose. Įsižeidusi meilės deivė [[Afroditė]] privertė jo pamotę Faedrą įsimylėti Hipolitą. Hipolitas atstūmė Faidrą, todėl ši laiške apšmeižė Hipolitą, o pati nusižudė pasikardama (pagal Euripido tragedija „[[Hipolitas (tragedija)|Hipolitas]]“). Tesėjas patikėjęs laišku, kad Hipolitas siekė suvilioti Faedrą paprašė savo tėvo jūros dievo [[Poseidonas|Poseidono]] nubausti Hipolitą. Kai Hipolitas keliavo pajūriu iš jūros išniro Poseidono jautis, kuris pabaidė žirgus ir šie išmetė Hipolitą iš vežimo ir mirtinai sužalojo temdami paskui vežimą<ref>[[Ovidijus]]. [[Fastai]] XV, 497</ref>. Artemidė prieš Hipolito mirtį (ar jau po jos) atskleidė Tesėjui tiesą ir tėvas su sūnum susitaikė. Pagal kitą mito variantą, [[Asklepijas]] atgaivino Hipolitą, bet jis su tėvu nesusitaikė ir išvyko į Italiją, kur valdė Aricijuje ir pastatė šventykla Artemidei<ref>[[Pausanijas]]. [[Helados aprašymas]] II, 4-5</ref> bei jis pats buvo garbinamas '''Virbijaus''' ({{la|Virbius}}) vardu<ref>Vergilijus. [[Georgikos]] VII, 765</ref>.
'''Hipolitas''' [[graikų mitologija|graikų mitologijoje]] - [[Atėnai|Atėnų]] karaliaus [[Tesėjas|Tesėjo]] ir [[amazonės|amazonių]] karalienės [[Antiopė]]s (vers. [[Hipolitė]]s arba [[Melanipė]]s<ref>Hipolitas. [[Antikos mitologijos žinynas]]. „Šviesa“. 1995. 153 p.</ref>) sūnus. Mirus Hipolito motinai Tesėjas vedė [[Faedra|Faedrą]] (Faidrą). Suaugęs Hipolitas garbino deivę [[Artemidė|Artemidę]] ir daugiausia laiko praleisdavęs medžiodamas miškuose. Įsižeidusi meilės deivė [[Afroditė]] privertė jo pamotę Faedrą įsimylėti Hipolitą. Hipolitas atstūmė Faidrą, todėl ši laiške apšmeižė Hipolitą, o pati nusižudė pasikardama (pagal Euripido tragedija „[[Hipolitas (tragedija)|Hipolitas]]“). Tesėjas patikėjęs laišku, kad Hipolitas siekė suvilioti Faedrą paprašė savo tėvo jūros dievo [[Poseidonas|Poseidono]] nubausti Hipolitą. Kai Hipolitas keliavo pajūriu iš jūros išniro Poseidono jautis, kuris pabaidė žirgus ir šie išmetė Hipolitą iš vežimo ir mirtinai sužalojo temdami paskui vežimą<ref>[[Ovidijus]]. [[Fastai]] XV, 497</ref>. Artemidė prieš Hipolito mirtį (ar jau po jos) atskleidė Tesėjui tiesą ir tėvas su sūnum susitaikė. Pagal kitą mito variantą, [[Asklepijas]] atgaivino Hipolitą, bet jis su tėvu nesusitaikė ir išvyko į [[Italija|Italiją]], kur valdė Aricijuje ir pastatė šventykla Artemidei<ref>[[Pausanijas]]. [[Helados aprašymas]] II, 4-5</ref> bei jis pats buvo garbinamas '''Virbijaus''' ({{la|Virbius}}) vardu<ref>Vergilijus. [[Georgikos]] VII, 765</ref>.


Hipolitas - didvyris, kurio kultas buvo siejamas su grožio ir meilės deive Afrodite, todėl jie turėjo bendrą šventyklą Atėnuose, [[Akropolis|Akropolyje]]. Toje vietoje, kur kaip manoma jis mirė (Treoezene Argolyje), vyko jam skirtos apeigos, kuriose jis buvo apraudojamas ir jam savo plaukų sruogą aukodavo jaunos merginos, siekiančios greitai ištekėti<ref>[http://www.pantheon.org/articles/h/hippolytus.html Hippolytus. [[Encyclopedia Mythica]]]</ref>.
Hipolitas - didvyris, kurio kultas buvo siejamas su grožio ir meilės deive Afrodite, todėl jie turėjo bendrą šventyklą Atėnuose, [[Akropolis|Akropolyje]]. Toje vietoje, kur kaip manoma jis mirė (Treoezene Argolyje), vyko jam skirtos apeigos, kuriose jis buvo apraudojamas ir jam savo plaukų sruogą aukodavo jaunos merginos, siekiančios greitai ištekėti<ref>[http://www.pantheon.org/articles/h/hippolytus.html Hippolytus. [[Encyclopedia Mythica]]]</ref>.

19:45, 23 rugsėjo 2011 versija

Hipolitas graikų mitologijoje - Atėnų karaliaus Tesėjo ir amazonių karalienės Antiopės (vers. Hipolitės arba Melanipės[1]) sūnus. Mirus Hipolito motinai Tesėjas vedė Faedrą (Faidrą). Suaugęs Hipolitas garbino deivę Artemidę ir daugiausia laiko praleisdavęs medžiodamas miškuose. Įsižeidusi meilės deivė Afroditė privertė jo pamotę Faedrą įsimylėti Hipolitą. Hipolitas atstūmė Faidrą, todėl ši laiške apšmeižė Hipolitą, o pati nusižudė pasikardama (pagal Euripido tragedija „Hipolitas“). Tesėjas patikėjęs laišku, kad Hipolitas siekė suvilioti Faedrą paprašė savo tėvo jūros dievo Poseidono nubausti Hipolitą. Kai Hipolitas keliavo pajūriu iš jūros išniro Poseidono jautis, kuris pabaidė žirgus ir šie išmetė Hipolitą iš vežimo ir mirtinai sužalojo temdami paskui vežimą[2]. Artemidė prieš Hipolito mirtį (ar jau po jos) atskleidė Tesėjui tiesą ir tėvas su sūnum susitaikė. Pagal kitą mito variantą, Asklepijas atgaivino Hipolitą, bet jis su tėvu nesusitaikė ir išvyko į Italiją, kur valdė Aricijuje ir pastatė šventykla Artemidei[3] bei jis pats buvo garbinamas Virbijaus (lot. Virbius) vardu[4].

Hipolitas - didvyris, kurio kultas buvo siejamas su grožio ir meilės deive Afrodite, todėl jie turėjo bendrą šventyklą Atėnuose, Akropolyje. Toje vietoje, kur kaip manoma jis mirė (Treoezene Argolyje), vyko jam skirtos apeigos, kuriose jis buvo apraudojamas ir jam savo plaukų sruogą aukodavo jaunos merginos, siekiančios greitai ištekėti[5].

Gigantas

Gigantas Hipolitas, kuris Gigantomachjoje neatsilaikė prieš Hermį, užsidėjusi Hado šalmą, dėl to buvęs nematomas[6].

Romėnų mitologijoje

Virbijus (Hipolitas) - menkas dievas, minimas kaip Dianos mylimasis. Identifikuojamas su prisikėlusiu Hipolitu[7].

Literatūra

  1. Hipolitas. Antikos mitologijos žinynas. „Šviesa“. 1995. 153 p.
  2. Ovidijus. Fastai XV, 497
  3. Pausanijas. Helados aprašymas II, 4-5
  4. Vergilijus. Georgikos VII, 765
  5. Hippolytus. Encyclopedia Mythica
  6. http://www.theoi.com/Gallery/K11.3.html
  7. Virbius. Encyclopedia Mythica