Belgorodo sritis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SieBot (aptarimas | indėlis)
S robotas Keičiama: az:Belqorod vilayəti
Lot-bot-as (aptarimas | indėlis)
S Kai kurių rašybos, skyrybos, wiki ar kitų klaidų taisymas
Eilutė 36: Eilutė 36:
== Geografija ==
== Geografija ==


Sritis yra [[Vidurio Rusijos aukštuma|Vidurio Rusijos aukštumos]] pietvakariuose, paviršiaus aukštis iki 276 m. [[Klimatas]] vidutinių platumų, žemyninis. Vidutinė sausio mėnesio temperatūra -8°C, liepos mėnesio +20°C. Per metus vidutiniškai iškrenta 500 mm kritulių. Srities upės priklauso [[Donas|Dono]] ([[Tichaja Sosna]]) ir [[Dniepras|Dniepro]] ([[Oskolas]], [[Vorskla]], [[Šiaurinis Donecas]]) baseinams. Yra išlikę giraičių, daugiausia [[ąžuolynas|ąžuoynų]]. Kitur vyrauja pievinės [[stepė]]s, daugiausia išdirbtos.
Sritis yra [[Vidurio Rusijos aukštuma|Vidurio Rusijos aukštumos]] pietvakariuose, paviršiaus aukštis iki 276 m. [[Klimatas]] vidutinių platumų, žemyninis. Vidutinė sausio mėnesio temperatūra -8 °C, liepos mėnesio +20 °C. Per metus vidutiniškai iškrenta 500 mm kritulių. Srities upės priklauso [[Donas|Dono]] ([[Tichaja Sosna]]) ir [[Dniepras|Dniepro]] ([[Oskolas]], [[Vorskla]], [[Šiaurinis Donecas]]) baseinams. Yra išlikę giraičių, daugiausia [[ąžuolynas|ąžuoynų]]. Kitur vyrauja pievinės [[stepė]]s, daugiausia išdirbtos.


== Gyventojai ==
== Gyventojai ==

17:59, 16 sausio 2011 versija

Šablonas:Federal subject of Russia

Belgorodo sritis yra Rusijos europinėje dalyje, apie 600 km į pietus nuo Maskvos, pasienyje su Ukraina. Centras – Belgorodas.

Istorija

Sritis įkurta 1954 m. sausio 6 d.

Geografija

Sritis yra Vidurio Rusijos aukštumos pietvakariuose, paviršiaus aukštis iki 276 m. Klimatas vidutinių platumų, žemyninis. Vidutinė sausio mėnesio temperatūra -8 °C, liepos mėnesio +20 °C. Per metus vidutiniškai iškrenta 500 mm kritulių. Srities upės priklauso Dono (Tichaja Sosna) ir Dniepro (Oskolas, Vorskla, Šiaurinis Donecas) baseinams. Yra išlikę giraičių, daugiausia ąžuoynų. Kitur vyrauja pievinės stepės, daugiausia išdirbtos.

Gyventojai

Tautinė sudėtis

Tautinė sudėtis pagal 2002 m. surašymą:

Miestai

Didžiausi miestai 2002 m. (> 30 tūkst. gyventojų):

  1. Belgorodas
  2. Senasis Oskolas
  3. Gubkinas
  4. Šebekinas
  5. Aleksejevka
  6. Valuikai



Rusijos Federacijos administracinės teritorijos Flag of Russia
Federaliniai subjektai
Respublikos Adygėja | Altajus | Baškirija | Buriatija | Chakasija | Čečėnija | Čiuvašija | Dagestanas | Ingušija |Jakutija | Kabarda-Balkarija | Kalmukija | Karačiajų Čerkesija | Karelija | Komija | Krymas* | Marija | Mordvija | Šiaurės Osetija | Tatarstanas | Tuva | Udmurtija
Kraštai Altajus | Chabarovskas | Kamčiatka | Krasnodaras | Krasnojarskas | Permė | Primorė | Stavropolis | Užbaikalė
Sritys Amūras | Archangelskas | Astrachanė | Belgorodas | Brianskas | Čeliabinskas | Irkutskas | Ivanovas | Jaroslavlis| Kaliningradas | Kaluga | Kemerovas | Kirovas | Kostroma | Kurganas | Kurskas | Leningradas | Lipeckas | Magadanas | Maskva | Murmanskas | Žemutinis Naugardas | Naugardas | Novosibirskas | Omskas | Orenburgas | Oriolas | Penza | Pskovas | Rostovas | Riazanė | Sachalinas | Samara | Saratovas | Smolenskas | Sverdlovskas | Tambovas | Tiumenė | Tomskas | Tula | Tverė | Uljanovskas | Vladimiras | Volgogradas | Vologda | Voronežas
Federaciniai miestai Maskva | Sankt Peterburgas
Autonominės sritys Žydų
Autonominės apygardos Chantų Mansija | Čiukotka | Jamalas | Nencija
Federalinės apygardos
Centrinė | Krymas | Pavolgis| Pietūs | Sibiras | Šiaurės Vakarai | Šiaurės Kaukazas | Tolimieji Rytai | Uralas