Šiaulių žemė: Skirtumas tarp puslapio versijų
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
| Eilutė 1: | Eilutė 1: | ||
{{Regionasm |
|||
| Spalva = Yellow |
|||
| Tipas = Baltų žemė |
|||
| Pavadinimas = Šiauliai |
|||
| Foto = |
|||
| Šalis = [[Lietuva]] ([[Žemaitija]]) |
|||
| Vėliava = |
|||
| Tauta = [[žemaičiai]] |
|||
| Kalba = |
|||
| Valstybės = |
|||
| Laikotarpis = XIII a. |
|||
| Miestai = [[Businė]], [[Ceila]], [[Bubių piliakalnis|Dubysa]] |
|||
| Titulas = |
|||
| Atskilo nuo = |
|||
| Prijungta prie = [[Lietuvos kunigaikštystė|Lietuvos]] |
|||
| Žemėlapis = |
|||
| Pastaba = |
|||
}} |
|||
'''Šiaulių žemė''' – senovės [[Lietuva|Lietuvos]] sritis. Vakaruose siekė [[Knituva|Knituvą]], pietuose – dykrą, buvusią tarp [[Tendžiogala|Tendžiogalos]] ir [[Dubysa|Dubysos]] žemupio, rytuose – [[Upytės žemė|Upytės žemę]], šiaurėje – [[Žiemgala|Žiemgalą]]. |
'''Šiaulių žemė''' – senovės [[Lietuva|Lietuvos]] sritis. Vakaruose siekė [[Knituva|Knituvą]], pietuose – dykrą, buvusią tarp [[Tendžiogala|Tendžiogalos]] ir [[Dubysa|Dubysos]] žemupio, rytuose – [[Upytės žemė|Upytės žemę]], šiaurėje – [[Žiemgala|Žiemgalą]]. |
||
| Eilutė 4: | Eilutė 22: | ||
Žemė minima Livonijos ordino [[1254]] m. dokumente, kuriuo [[Livonijos ordinas]] ir [[Rygos arkivyskupas]] pasidalijo užkariautas žemes. XIV a. Šiaulių žemę mini [[Vartbergės kronika]], taip pat [[Henekės kronika]] (kaip ''terra Sauleorum''). [[1348]] m. kronikininkas Henekė aprašo kryžiuočių žygį ir nurodo, kad Šiaulių žemė buvo tarp [[Mūša|Mūšos]] aukštupio ir [[Dubysa|Dubysos]]. Čia stovėjo svarbiausios Šiaulių žemės pilys – [[Businė]], [[Ceila]], [[Dubysos pilis]]. |
Žemė minima Livonijos ordino [[1254]] m. dokumente, kuriuo [[Livonijos ordinas]] ir [[Rygos arkivyskupas]] pasidalijo užkariautas žemes. XIV a. Šiaulių žemę mini [[Vartbergės kronika]], taip pat [[Henekės kronika]] (kaip ''terra Sauleorum''). [[1348]] m. kronikininkas Henekė aprašo kryžiuočių žygį ir nurodo, kad Šiaulių žemė buvo tarp [[Mūša|Mūšos]] aukštupio ir [[Dubysa|Dubysos]]. Čia stovėjo svarbiausios Šiaulių žemės pilys – [[Businė]], [[Ceila]], [[Dubysos pilis]]. |
||
Istoriko Gudavičiaus teigimu remiantis toponimais, Šiaulių žemę XIII a. valdė [[Bulaičiai]], kurių žinomi trys kunigaikščiai - Vismantas, Edivilas ir Sprudeika. Tarp jų Vismantas turėjo žmoną [[Morta|Mortą]], kurią vėliau atėmė [[Mindaugas]] ir padarė savo žmona. |
|||
XVI a. Šiaulių žemės teritorijoje įsikūrė [[Šiaulių valsčius]], vėliau – [[Šiaulių pavietas]]. |
XVI a. Šiaulių žemės teritorijoje įsikūrė [[Šiaulių valsčius]], vėliau – [[Šiaulių pavietas]]. |
||
18:03, 29 liepos 2010 versija
| Baltų žemė: Šiauliai | |
|---|---|
| Šalis | Lietuva (Žemaitija) |
| Tautos | žemaičiai |
| Laikotarpis | XIII a. |
| Miestai | Businė, Ceila, Dubysa |
| Prijungta prie | Lietuvos |
Šiaulių žemė – senovės Lietuvos sritis. Vakaruose siekė Knituvą, pietuose – dykrą, buvusią tarp Tendžiogalos ir Dubysos žemupio, rytuose – Upytės žemę, šiaurėje – Žiemgalą.
Istorija
Žemė minima Livonijos ordino 1254 m. dokumente, kuriuo Livonijos ordinas ir Rygos arkivyskupas pasidalijo užkariautas žemes. XIV a. Šiaulių žemę mini Vartbergės kronika, taip pat Henekės kronika (kaip terra Sauleorum). 1348 m. kronikininkas Henekė aprašo kryžiuočių žygį ir nurodo, kad Šiaulių žemė buvo tarp Mūšos aukštupio ir Dubysos. Čia stovėjo svarbiausios Šiaulių žemės pilys – Businė, Ceila, Dubysos pilis.
Istoriko Gudavičiaus teigimu remiantis toponimais, Šiaulių žemę XIII a. valdė Bulaičiai, kurių žinomi trys kunigaikščiai - Vismantas, Edivilas ir Sprudeika. Tarp jų Vismantas turėjo žmoną Mortą, kurią vėliau atėmė Mindaugas ir padarė savo žmona.
XVI a. Šiaulių žemės teritorijoje įsikūrė Šiaulių valsčius, vėliau – Šiaulių pavietas.
Šaltiniai
- Šiaulių žemė. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 393 psl.
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||
