Sovietų Sąjunga: Skirtumas tarp puslapio versijų
S Vikipedija -> Vikižodynas to Tarybų Sąjunga |
|||
Eilutė 88: | Eilutė 88: | ||
{{SavStr}} |
{{SavStr}} |
||
⚫ | |||
⚫ | |||
{{Link FA|fi}} |
{{Link FA|fi}} |
||
{{Vikižodynas|Tarybų Sąjunga|no=T}} |
|||
⚫ | |||
⚫ | |||
{{Link FA|no}} |
{{Link FA|no}} |
||
21:23, 12 gegužės 2009 versija
Sovietų Sąjunga | ||
---|---|---|
Sovietų Sąjunga vėliava | Sovietų Sąjunga herbas | |
TSRS himnas | ||
Gyvavimo laikotarpis | 1922 m. gruodžio 30 d. - 1991 m. gruodžio 26 d. | |
Valstybinė kalba | rusų (de facto) , 14 kitų kalbų | |
Plotas | 22 402 200 km² | |
Sostinė | Maskva | |
Gyventojų skaičius | 293 mln. (1991 m.) | |
Gyventojų tankumas | nd[1]/km² | |
Valiuta | Rublis | |
Laiko zona | UTC +2...+12 |
Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjunga (rus. Союз Советских Социалистических Республик, trumpiau Tarybų Sąjunga, Sovietų Sąjunga, TSRS) – valstybė, gyvavusi nuo 1922 metų gruodžio 30 d. iki 1991 gruodžio 25 d. (šią dieną atsistatydino Tarybų Sąjungos Prezidentas Michailas Gorbačiovas)
Tarybų Sąjunga vakaruose ribojosi su Rumunija, Vengrija, Čekoslovakija, Lenkija, Baltijos jūra, Suomija, Norvegija bei, de jure, su Lietuva, Latvija ir Estija; šiaurėje – Barenco jūra, Karos jūra, Laptevų jūra ir rytų Sibiro jūra; rytuose – Ochotsko jūra, Beringo jūra ir Ramiuoju vandenynu; pietuose – Šiaurės Korėja, Kinija, Mongolija, Afganistanu, Iranu ir Turkija. Tarybų Sąjungos teritorija apėmė 22,4 mln. kvadratinių kilometrų (apie šeštadalį žemės sausumos).
Respublikos
Nuo 1956 metų Tarybų Sąjungą sudarė 15 respublikų:
- Armėnijos Tarybų Socialistinė Respublika (1922-1991)
- Azerbaidžano Tarybų Socialistinė Respublika (1922-1991)
- Baltarusijos Tarybų Socialistinė Respublika (1922-1991)
- Estijos Tarybų Socialistinė Respublika (1940-1991)
- Gruzijos Tarybų Socialistinė Respublika (1922-1991)
- Kazachijos Tarybų Socialistinė Respublika (1936-1991)
- Kirgizijos Tarybų Socialistinė Respublika (1936-1991)
- Latvijos Tarybų Socialistinė Respublika (1940-1991)
- Lietuvos Tarybų Socialistinė Respublika (1940-1990)
- Moldavijos Tarybų Socialistinė Respublika (1940-1991)
- Rusijos Tarybų Federacinė Socialistinė Respublika (1918-1991)
- Tadžikijos Tarybų Socialistinė Respublika (1929-1991)
- Turkmėnijos Tarybų Socialistinė Respublika (1925-1991)
- Ukrainos Tarybų Socialistinė Respublika (1922-1991)
- Uzbekijos Tarybų Socialistinė Respublika (1925-1991)
1940-1956 taip pat egzistavo Karelijos-Suomijos Tarybų Socialistinė Respublika.
1919 metais egzistavo ir Lietuvos-Baltarusijos Tarybų Socialistinė Respublika (Litbelas), kuriai keletą mėnesių priklausė ir Vilniaus kraštas.
1922-1940 metais Armėnija, Azerbaidžanas ir Gruzija buvo sujungtos į vieną Užkaukazės Tarybų Federacinę Socialistinę Respubliką.
Istorija
Paskutinis Rusijos caras Nikolajus II, valdė iki 1917 m. kovo mėn., kai buvo pašalintas iš valdžios ir įkurta trumpai gyvavusi demokratinė respublika, kurios vyriausybę 1917 m. lapkričio mėn. nuvertė Leninas. Nuo 1917 iki 1922 m. didžiojoje buvusios Rusijos imperijos dalyje gyvavo Rusijos Tarybų Federacinė Socialistinė Respublika (RTFSR), o kitos tarybinės respublikos susikūrusios tuo pačiu metu buvo laikomos nuo jos nepriklausomomis. Po Spalio revoliucijos, bolševikų valdoma Tarybų Rusija ilgai buvo didžiųjų valstybių nepripažįstama, tačiau pasibaigus pilietiniam karui situacija pasikeitė.
Sąjungos pradžia – 1923 metų liepos 6 d., kai Rusijos Tarybų Federacinė Socialistinė Respublika, Užkaukazės TFSR, Baltarusijos TSR ir Ukrainos TSR pasirašė sąjungos aktą.
1934 m. rugsėjo 18 d. Tarybų Sąjunga buvo priimta į Tautų Sąjungą.
XX a. trečiajame dešimtmetyje įvesti penkmečio planai, kolūkiai.
Prieš Antrąjį pasaulinį karą Stalino valdžia pasirašė nepuolimo sutartį su nacių Vokietija, o taip pat pasidalino įtakos sferomis Europoje. Pagal padalijimo sutartis TSRS atiteko ir Lietuva, kuri kartu su Latvija ir Estija buvo okupuotos 1940 metų birželio-rugpjūčio mėnesiais.
1941 metais Vokiečiams sulaužius sutartį, Tarybų Sąjunga įsitraukė į karą. Po karo prasidėjusiame Šaltajame kare Sovietų Sąjunga buvo viena pagrindinių konfliktuojančių šalių.
1985 m. į valdžią atėjus Michailui Gorbačiovui, prasidėjo reformos (glasnost, perestroika), užbaigusios Šaltąjį karą bei privedusios prie taikaus valstybės suirimo. Valstybė galutinai iširo 1991 metų gruodį – gruodžio 1 dieną ukrainiečiai referendume pasisakė už nepriklausomybę, gruodžio 8 dieną pasirašytas Belovežo susitarimas, gruodžio 21 dieną pasirašyti Alma Atos protokolai ir įkurta NVS, gruodžio 25 dieną atsistatydino TSRS prezidentas Michailas Gorbačiovas, o gruodžio 31 dieną valstybė galutinai nustojo egzistuoti, o jos tęsėja tapo Rusijos Federacija.[2]
Vadovai
- Vladimiras Leninas (1922 - 1924)
- Josifas Stalinas (1924 - 1953)
- Nikita Chruščiovas (1953 - 1964)
- Leonidas Brežnevas (1964 - 1982)
- Jurijus Andropovas (1982 - 1984)
- Konstantinas Černenko (1984 - 1985)
- Michailas Gorbačiovas (1985 - 1991)
Pastabos
Apie Tarybų Sąjungos atominį ledlaužį skaitykite NS Sovetskij Sojuz.
Nuorodos
Trumpai gyvavusios tarybų respublikos
| |||||
---|---|---|---|---|---|
|