Beringo jūra

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Beringo jūra
Nuotrauka iš kosmoso
Nuotrauka iš kosmoso
Beringo jūros žemėlapis
Beringo jūros žemėlapis
Vandenyno baseinas Ramiojo vandenyno
Plotas 2 315 000 km²
Tipas pakraštinė
Didžiausias gylis 5500 m
Įteka Jukonas, Anadyris

Beringo jūra (angl. Bering Sea, rus. Берингово море) – Ramiajam vandenynui priklausanti jūra, esanti į pietus nuo Beringo sąsiaurio. Nuo Ramiojo vandenyno pietuose skiria Aleutų salos. Skalauja JAV (Aliaska) ir Rusijos (Čiukčių pusiasalis, Kamčiatkos pusiasalis) krantus. Plotas – 2,315 mln. km². Vidutinis gylis – 1600 m, didžiausias – 5500 m. Krantai daugiausia aukšti, uolingi.

Svarbiausios įlankos – Anadyrio, Oliutorių (Azijos pakrantė), Nortono, Bristolio (Šiaurės Amerikos pakrantė). Didžiausios salos – Komandorų, Karagos, Šv. Lauryno, Nunivako, Pribylovo, Diomedų. Įteka Anadyris, Oziornaja, Apuka, Chatyrka, Erguvemas (Azija), Jukonas, Kuskokvimas (Š. Amerika).

Vandens temperatūra vasarą siekia 5–6 °C šiaurėje, 9–10 °C pietuose. Druskingumas – 33–34,7 ‰. Žiemą pasidengia ledu. Potvyniai vyksta kas pusė paros, jų aukštis siekia iki 8,3 m (Bristolio įlanka).

Verčiamasi pramonine žvejyba (lašišinės, plekšnės, rudagalvės menkės, silkės, sairos), gaudomi šiauriniai jūrų lokiai, ruoniai, Kamčiatkos krabai. Pakrantėse – „paukščių turgūs“. Pagrindiniai uostai – Anadyris, Providenija (Rusija), Nomas (JAV)[1].

Jūra pavadinta keliautojo Vitaus Beringo garbei.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Geografinis enciklopedinis žodynas. Maskva: „Sovetskaja Enciklopedija“, 1983, 61 psl.