Pošvientnės valsčius

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Pošvientnės valsčius
lenk. Gmina Poświętne
Valstybė: Lenkijos vėliava Lenkija
Vaivadija: Palenkės vaivadija Palenkės vaivadija
Apskritis: Balstogės apskritis
Administracinis centras: Pošvientne (Balstogės apskritis)
Gyventojų (2004): 3 790
Plotas: 114,33 km²
Tankumas (2004): 33 žm./km²
Teritorijos kodas: 2002082
Pašto kodas: PL 18-112
Tel. kodas: 85
Tinklalapis: bip.ug.poswietne.wrotapodlasia.pl/

Pošvientnės valsčius (lenk. Gmina Poświętne) – kaimiškas valsčius šiaurės rytų Lenkijoje, Palenkės vaivadijoje, Balstogės apskrityje. Centras – Pošvientne. Ribojasi su Bransko, Lapių, Novės Piekutų, Sokolų, Suražo ir Viškų valsčiais.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuo V a. pr. m. e. iki X a. šiose vietovėse gyveno lietuviams artima baltų gentis – jotvingiai.[1][2] XIIIXIV a. šias žemes užėmė Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė. Nuo XIIIXIV a. iki 1513 m. priklausė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Trakų vaivadijai, nuo 1513 m. iki 1569 m. Liublino unijos Palenkės vaivadijai.[3][4] Nuo 1569 m. iki 1795 m. buvo Abiejų Tautų Respublikos Mažosios Lenkijos provincijos Palenkės vaivadijos valdose. Nuo 1795 m. iki 1807 m. priklausė Prūsijos karalystės Naujosios Rytų Prūsijos Balstogės departamentui. Nuo 1807 m. iki 1914 m. priklausė Rusijos imperijos, Lenkijos Kongreso karalystės, Lomžos gubernijai. Nuo 1914 m. iki 1919 m. priklausė Vokietijos imperijos, Lenkijos karalystės, Varšuvos generalgubernijai. 19191939 m. priklausė Lenkijos tarpukario Balstogės vaivadijai. 19391941 m. priklausė Tarybų Sąjungos Baltarusijos TSR, Balstogės srities, Lapių rajonui. 19411945 m. priklausė Trečiojo Reicho, Balstogės sričiai. Nuo 1945 m. priklauso Lenkijai. Nuo 1954 m. iki 1975 m. priklausė Lapių apskričiai. 19451999 m. priklausė Balstogės vaivadijai.

Paviršiaus struktūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagal 2002[5] metų duomenis valsčiaus plotas yra 114,33 km², iš kurių:

  • ariama žemė: 63%
  • miškai: 29%
  • vandens telkiniai: 8%

Valsčius sudaro 3,83% Balstogės apskrities.

Demografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Valsčiaus gyventojų sudėtis pagal 2004 metais surinktus duomenis:[6]

Aprašymas Bendrai Moterys Vyrai
Gyventojai 3.790 100% 1.845 48,7% 1.945 51,3%
Gyventojų tankumas
(Gyv./km²)
33,1 16,1 17

Pagal 2002 metų duomenis pajamų vidurkis vienam gyventojui buvo 1577,17 zlotai.[7]

Administracinis suskirstymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Bžozovo Antoniai, Bžozovo Chabdai, Bžozovo Chžčonai, Bžozovo Chžčonkai, Bžozovo Korabiai, Bžozovo Muzilai, Bžozovo Pankai, Bžozovo Solnikai, Bžozovo Stare, Chomizna, Dzeržkai, Dzeržki Zombkai, Gabrisinas, Golembiai, Grochai, Juzefinas, Kaminskie Jaskai, Kaminskie Ocioskai, Kaminskie Pliškai, Kaminskie Viktorai, Kuranas, Liza Nova, Liza Stara, Lukavica, Marinkai, Ostruvas, Pietkovas, Pietkovo Drugiai, Porošl Gluchai, Porošl Vojslavai, Pošvientne, Stočekas, Turekas, Vilkovo Nove, Vilkovo Stare, Volkunai, Zdrodi Nove ir Zdrodi Stare.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]