Vanevas (Mazovijos Vysokio apskritis)
| Vanevas lenk. Waniewo | |
|---|---|
 | |
| Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2) | |
| Valstybė |  Lenkija
|
| Vaivadija |  Palenkės vaivadija
|
| Apskritis | Mazovijos Vysokio apskritis |
| Valsčius | Sokolų valsčius |
| Gyventojų | 200 |
| Pašto kodas | PL 18-218 |
 Vikiteka |
Vanevas |
Kitos reikšmės – Vanevas (reikšmės).
Vanevas (lenk. Waniewo) – kaimas Lenkijos šiaurės rytuose, Sokolų valsčiuje, Mazovijos Vysokio apskrityje, Palenkės vaivadijoje. Kaimas yra apie 11 km į šiaurės rytus nuo Sokolų, apie 26 km į šiaurės rytus nuo Mazovijos Vysokio ir apie 26 km į vakarus nuo vaivadijos centro Balstogės. Kaimas įsikūręs šalia Narevo upės.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
XV a. pastatyta pirmoji Šv. Onos bažnyčia. Iki 1569 m. Liublino unijos priklausė Lietuvos Didžiajai kunigaikštystei. 1501 m. šias žemes karalius Aleksandras Jogailaitis suteikė Mikalojui Radvilaičiui.[1] 1510 m. birželio 10 d. Mikalojus Radvilaitis suteikė gyvenvietei Kulmo teises.[2] 1511 m. pastatyta nauja bažnyčia ir įkurta Vanevo Marijos Dangun Žengimo parapija. XVI a. šalia per Narevo upę einančio tilto buvo pastatyta pilis. 1513 m. vykstant kovoms tarp Radvilų ir Goštautų šeimų, pilį sudegino Albertas Goštautas. 1827 m. kaime buvo 26 namai ir 165 gyventojai. Dabartinė neoromaninio architektūros stiliaus Vanevo Marijos Dangun Žengimo bažnyčia pastatyta 1870–1877 metais, 1946–1950 m. atstatyta. 1921 m. kaime buvo 51 namų ir 339 gyventojai, iš kurių 171 vyrai ir 168 moterys, 25 žydai.[3]
Paminklai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- 1877 m. Vanevo Marijos Dangun Žengimo bažnyčia;
- 1880 m. bažnyčios varpinė;
- 1880 m. mūrinė kapinių koplyčia;
- XIX a. antros pusės mūrinė klebonija.
-
Vanevo Marijos Dangun Žengimo bažnyčia -
Klebonija -
Kapinių koplyčia -
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ S. Andrzejewski, M. Siuchniński, Miasta polskie w tysiącleciu, t 1. Zakład Narodowy im. Ossolińskich: Wrocław – Warszawa – Kraków, 1965 r. s. 292.
- ↑ J. Maroszek, Wielcy panowie i magnateria na Podlasiu. Rozdział VII z Historia Województwa Podlaskiego pod redakcją A. Cz. Dobrońskiego. Instytut Wydawniczy Kreator, Białystok 2010 r. s. 70.
- ↑ Skorowidz miejscowości Rzeczypospolitej Polskiej: opracowany na podstawie wyników pierwszego powszechnego spisu ludności z dnia 30 września 1921 r., Województwo Białostockie, Powiat Wysokie Mazowieckie, Gmina Kowalewszczyzna, Tom V. Warszawa 1924 r. s. 110.
