Vanevas (Mazovijos Vysokio apskritis)

Koordinatės: 53°04′34″ š. pl. 22°48′51″ r. ilg. / 53.07611°š. pl. 22.81417°r. ilg. / 53.07611; 22.81417 (Vanevas (Mazovijos Vysokio apskritis))
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Vanevas)
Vanevas
lenk. Waniewo
Vanevo kaimas
Vanevas
Vanevas
53°04′34″ š. pl. 22°48′51″ r. ilg. / 53.07611°š. pl. 22.81417°r. ilg. / 53.07611; 22.81417 (Vanevas (Mazovijos Vysokio apskritis))
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė Lenkijos vėliava Lenkija
Vaivadija Palenkės vaivadija Palenkės vaivadija
Apskritis Mazovijos Vysokio apskritis
Valsčius Sokolų valsčius
Gyventojų (2006) 200
Pašto kodas PL 18-218
Vikiteka Vanevas

Vanevas (lenk. Waniewo) – kaimas Lenkijos šiaurės rytuose, Sokolų valsčiuje, Mazovijos Vysokio apskrityje, Palenkės vaivadijoje. Kaimas yra apie 11 km į šiaurės rytus nuo Sokolų, apie 26 km į šiaurės rytus nuo Mazovijos Vysokio ir apie 26 km į vakarus nuo vaivadijos centro Balstogės. Kaimas įsikūręs šalia Narevo upės.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

XV a. pastatyta pirmoji Šv. Onos bažnyčia. Iki 1569 m. Liublino unijos priklausė Lietuvos Didžiajai kunigaikštystei. 1501 m. šias žemes karalius Aleksandras Jogailaitis suteikė Mikalojui Radvilaičiui.[1] 1510 m. birželio 10 d. Mikalojus Radvilaitis suteikė gyvenvietei Kulmo teises.[2] 1511 m. pastatyta nauja bažnyčia ir įkurta Vanevo Marijos Dangun Žengimo parapija. XVI a. šalia per Narevo upę einančio tilto buvo pastatyta pilis. 1513 m. vykstant kovoms tarp Radvilų ir Goštautų šeimų, pilį sudegino Albertas Goštautas. 1827 m. kaime buvo 26 namai ir 165 gyventojai. Dabartinė neoromaninio architektūros stiliaus Vanevo Marijos Dangun Žengimo bažnyčia pastatyta 18701877 metais, 19461950 m. atstatyta. 1921 m. kaime buvo 51 namų ir 339 gyventojai, iš kurių 171 vyrai ir 168 moterys, 25 žydai.[3]

Paminklai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. S. Andrzejewski, M. Siuchniński, Miasta polskie w tysiącleciu, t 1. Zakład Narodowy im. Ossolińskich: Wrocław – Warszawa – Kraków, 1965 r. s. 292.
  2. J. Maroszek, Wielcy panowie i magnateria na Podlasiu. Rozdział VII z Historia Województwa Podlaskiego pod redakcją A. Cz. Dobrońskiego. Instytut Wydawniczy Kreator, Białystok 2010 r. s. 70.
  3. Skorowidz miejscowości Rzeczypospolitej Polskiej: opracowany na podstawie wyników pierwszego powszechnego spisu ludności z dnia 30 września 1921 r., Województwo Białostockie, Powiat Wysokie Mazowieckie, Gmina Kowalewszczyzna, Tom V. Warszawa 1924 r. s. 110.