Pereiti prie turinio

Sodas (etnografija)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Sodas – iš suvertų ant siūlo šiaudelių surištas papuošalas, tradicinis interjero elementas, paplitęs Šiaurės ir Rytų Europos šalyse.

Paprotys puošti patalpas sodu yra arba istoriškai buvo paplitęs Lietuvoje (sodas dar vadinamas liktoriumi, voru, žarondeliais), Latvijoje (latv. puzuris), Estijoje (est. jõulukroon), Šiaurės šalyse ir Vokietijoje (šved. Himmeli, suom. Himmeli, vok. Himmeli, norv. julekrone), Lenkijoje (lenk. pająk) bei kituose slavų kraštuose (blrs. Павук, ukr. Павук, rus. Паук).

Sodas Lietuvoje

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Šiaudinių sodų gamyba Lietuvoje
Nematerialusis pasaulio paveldas

Sodai Antano ir Jono Juškų etninės kultūros muziejuje
Vieta Lietuvos vėliava Lietuva
Regionas** ENA
Įrašas 2023 m.
Nuorodos
Nuoroda
Vikiteka: Sodas (etnografija)Vikiteka
* Pavadinimas, koks nurodytas UNESCO sąraše.
** Regionas pagal UNESCO skirstymą.
Sodas (Marcinkonių etnografiniame muziejuje)

Šiaudiniai sodai – viena įspūdingiausių lietuvių paprotinės dekoratyvinės dailės rūšių, gyvybingų iki šių dienų. Tai tūriniai griežtai geometrinės formos šiaudų dirbiniai. Lietuvoje vyrauja keturšlaitės piramidės silueto ir iš jos kilusių sudėtingesnės struktūros sodai. Labiausiai mėgstamą sodų pavidalą sudaro oktaedras – dvigubos to paties keturkampio pagrindo piramidės, kurių viršūnės simetriškai nukreiptos į priešingas puses – viršų ir apačią.

Būdavo kabinamas virš vestuvinio stalo. Sugrįžę iš jungtuvių vestuvininkai rasdavo stalą apsėstą persirengėliais, todėl pabroliai turėdavo vietas „išpirkti“. Sodas, o kartu ir vietos prie stalo būdavo išperkami atitinkamo turinio dainomis, saldainiais, degtine. Paprotys buvo paplitęs visoje Lietuvoje, bet ilgiausiai išsilaikė Aukštaitijoje (iki XX a. pradžios).

Pats paprasčiausias sodas sudarytas iš dviejų piramidžių su bendru pagrindu. Prie keturių kampų ir apatinės piramidės viršūnės tvirtinami mažesni tokios pat formos pakabukai. Kad papuošalas suktųsi, jį kabindavo ant vaškuoto siūlo ar ašuto. Būdavo ir kitokios formos sodai: ritiniai, kubai, rutuliai, bet jie mažiau paplitę. Sodo viduje galėdavo patalpinti papuošalą (lėlytę, obuoliuką, paukščiuką ir kt.). Kartais sodą rišdavo iš eglutės arba kadugio. Etnografas Jonas Vaiškūnas mano, kad šis paprotys yra senesnis.[1]

2023 m. Lietuvos šiaudinių sodų tradicija įtraukta į UNESCO Reprezentatyviojo žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą.[2]