Sodas (etnografija)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Sodas (Marcinkonių etnografiniame muziejuje)
Commons-logo.svg

Vikiteka

Sodas – iš suvertų ant siūlo šiaudelių surištas papuošalas, kuris kabinamas virš vestuvinio stalo. Sugrįžę iš jungtuvių vestuvininkai rasdavo stalą apsėstą persirengėliais, todėl pabroliai turėdavo vietas „išpirkti“. Sodas, o kartu ir vietos prie stalo būdavo išperkami atitinkamo turinio dainomis, saldainiais, degtine. Paprotys buvo paplitęs visoje Lietuvoje, bet ilgiausiai išsilaikė Aukštaitijoje (iki XX a. pradžios).

Šiaudiniai sodai – viena įspūdingiausių lietuvių paprotinės dekoratyvinės dailės rūšių, gyvybingų iki šių dienų. Tai tūriniai griežtai geometrinės formos šiaudų dirbiniai. Lietuvoje vyrauja keturšlaitės piramidės silueto ir iš jos kilusių sudėtingesnės struktūros sodai. Labiausiai mėgstamą sodų pavidalą sudaro oktaedras – dvigubos to paties keturkampio pagrindo piramidės, kurių viršūnės simetriškai nukreiptos į prieštaringas puses – viršų ir apačią.

Pats paprasčiausias sodas sudarytas iš dviejų piramidžių su bendru pagrindu. Prie keturių kampų ir apatinės piramidės viršūnės tvirtinami mažesni tokios pat formos pakabukai. Kad papuošalas suktųsi, jį kabindavo ant vaškuoto siūlo ar ašuto. Būdavo ir kitokios formos sodai: ritiniai, kubai, rutuliai, bet jie mažiau paplitę. Sodo viduje galėdavo patalpinti papuošalą (lėlytę, obuoliuką, paukščiuką ir kt.). Kartais sodą rišdavo iš eglutės arba kadugio. Etnografas Jonas Vaiškūnas mano, kad šis paprotys yra senesnis. Įvairiose Lietuvos vietose sodas vadinamas ir liktoriumi, voru, žarondeliais.

Paprotys puošti patalpas sodu buvo paplitęs ir Latvijoje, Vokietijoje, skandinavų, slavų kraštuose bei kitur.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]