Sąrašas:Kompiuterizacijos chronologija 1950-1979 m.

Puslapis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Kompiuterizacijos chronologija 1950-1979 m. - šis straipsnis pateikia kompiuterizacijos įvykių chronologinį sąrašas nuo 1950 iki 1979 m. Šie įvykiai sudaro kompiuterizacijos istoriją.[1]

Kompiuterizacijos chronologijos: 2400 p.m.a.-1949, 1950-1979, 1980-1989, 1990-dabartis

1950 dešimtmetis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Data Vieta Įvykis
1950
rugsėjis
Vokietija Konrad Zuse savo Z4 mašiną pardavė Ciuricho universitetui.
1950 JK Anglų matematikas ir kompiuterių kompiuterizacijos pradininkas Alan Turing publikavo savo veikalą, kuriame aprašė tai kas dabar yra vadinama Turingo testu. Šiame veikale buvo nagrinėjamos žmogaus ir kompiuterių intelekto ir ryšių vystymosi prigimtis ir galimybės.
1950 m. gegužės 10 JK Netoli Londono (angl. National Physical Laboratory) paleistas Pilotinis ACE kompiuteris, turintis 800 elektronines lempas, ir gyvsidabrines signalo užlaikymo linijas, skirtas jo pagrindinei atminčiai. Tai buvo pirmoji versija pilnojo ACE kompiuterio, kuris suprojektavo Alan Turing.
1950 JAV TIME laikraštis išspausdino titulinį straipsnį pavadintą "Harvard Mark III: Ar gali žmogus sukurti supermeną?", kuriame buvo cituojamas Howard Aiken'o komentaras apie "kalkuliatorius" (kompiuterius), kurie tuo metu buvo kuriami: "Mums reikės sugalvoti daugiau uždavinių, kad jie būtų užimti."
1951 JAV Paleistas EDVAC.
1951 m. kovo 30 JAV Paleistas pirmas sėkmingas komercinis elektroninis kompiuteris UNIVAC, kuris buvo pirmos kartos bendros paskirties kompiuteriu, skirtas apdoroti tiek skaitmeninę tiek ir tekstinę informaciją. Jį sukūrė J. Presper Eckert ir John Mauchly, kurie vėliau prisijungė prie Remington Rand. Šio kompiuterio sukūrimą realiai galima laikyti kompiuterizacijos eros pradžia. Remington Rand pristatė pirmąjį UNIVAC kompiuterį į U.S. Bureau of Census. Ši mašina įvesčiai naudojo magnetines juostas.
1951 m. balandžio 21 JAV Paleistas pirmasis realaus laiko kompiuteris Whirlwind, kuris buvo sukurtas Masačusetso technologijų institute (angl. Massachusetts Institute of Technology), vadovaujant Jay Forrester. Jis buvo skirtas JAV oro apsaugos sistemai. Šis kompiuteris pirmą kartą leido atlikti „interaktyvius skaičiavimus“, t. y. leido vartotojams bendrauti su kompiuteriu, naudojant klaviatūrą ir kineskopą. Whirlwind projektas vėliau pakeistas į SAGE projektą, nagrinėjusi realaus laiko kompiuterių panaudojimą visapusiškos išankstinio oro atakų perspėjimo sistemos sukūrimui.
1951 m. lapkričio 17 JK J Lyons, Didžiosios Britanijos maisto pramonės įmonė, kuri yra garsi savo arbata, pirmą kartą panaudojo elektroninį kompiuterį, paleisdama istorijoje pirmąją biznio taikomąją programą. Ši uždarbio skaičiavimo sistema veikė LEO I kompiuteryje, kurį sukūrė Maurice Wilkes, ankščiau dirbęs prie EDSAC.
1951 m. ruduo JK Pasirodė seniausias žinomas kompiuterio generuotos muzikos įrašas, kurį atliko Ferranti Mark I kompiuteris, kuris yra komercinė versija (angl. Manchester Small-Scale Experimental Machine) (Baby) kompiuterio sukurto Mančesterio Universitetui. Muzikos programa buvo parašyta Christopher Strachey.
1951 JAV Sukurtas EDVAC - pirmasis kompiuteris, kuris naudojo magnetines juostas. EDVAC galėjo pakrauti naujas programas iš magnetinių juostų. Pasiūlius John von Neumann, buvo įgyvendintas Institute for Advance Study, Princeton, JAV.
1951 Australija CSIRAC buvo panaudotas muzikos pragrojimui - pirmą kartą kompiuteris buvo panaudotas kaip muzikos instrumentas.
1951 JAV Grace Murray Hopper sukūrė aukšto lygio A-0 kalbos kompiliatorių.
1952 JAV IAS kompiuteris užbaigtas Institute for Advanced Study, Princeton, JAV (vadovaujant John von Neumann).
1953 JK Mančesterio Universitetas užbaigė pirmąjį tranzistorinį kompiuterį.
1953 JAV Arthur Andersen pasamdytas sukurti atlyginimų skaičiavimo programą General Electric (GE) firmos prietaisų parko kūrimo įmonei (angl. Appliance Park manufacturing facility), įsikūrusiai netoli Louisville, Kentukio valstijoje. Tuo pačiu, GE nupirko UNIVAC I kuris tapo pirmuoju komerciniu kompiuteriu Jungtinėse Amerikos Valstijose. Joe Glickauf buvo Arthur Andersen'o projekto vadovas GE firmoje.
1953 Pasaulis Buvo įvertinta, kad pasaulyje yra apie 100 kompiuterių.
1953 JAV Sukurta magnetinė pagrindinė atmintis.
1954 JAV John Backus ir jo komanda iš IBM firmos pradėjo kurti FORTRAN (angl. FORmula TRANslation - formulių transliatorių). šis kūrimas užtruko iki 1957 m. FORTRAN buvo pirmaja aukšto lygio programavimo kalba, kuri buvo naudojama mokslinių uždavinių programavimui. Kad galėtų tokios programos būti vykdomos, FORTRAN kalba parašytas programas pirmiausiai reikėjo konvertuoti į mašinines programas, naudojant kompiliatorių, kuris savo ruožtu pats yra programa.
1954 JAV IBM firma sukūrė NORC kompiuterį, skirtą US Navy firmai.
1956 JAV Įvyko pirmoji dirbtinio intelekto konferencija vadovaujant Dartmouth College iš New Hampshire.
1956 JAV Bendix Corporation firma sukūrė Bendix G-15 kompiuterį.
1956 Nyderlandai Edsger Dijkstra pristatė efektyvų trumpiausio kelio grafe radimo algoritmą, pademonstruodamas ARMAC kompiuterio galimybes. Pavyzdžiu buvo naudojama Olandijos geležinkelių sistema. Ši problema buvo pasirinkta, kad ją galima greitai pristatyti ir rezultatus patikrinti. Tačiau daugelis žmonių Dijkstra turėtų prisiminti už tai, kad jis įnešė didelį indėlį daugelį įdomių skaičiavimo sričių tame tarpe į problemas susijusias su vienalaikiškumu, kaip, pavyzdžiui, sugalvojo semaforus.
1957 JAV IBM firma pardavė pirmąjį taškinį spausdintuvą.
1957 JAV Baigtas FORTRAN programavimo kalbos kūrimas. Žr. 1954.
1957 JAV
Aš apkeliavau šią šalį skersai bei išilgai, bendravau su daugeliu geriausių žmonių ir aš galiu patvirtinti, kad duomenų apdorojimas neužims paskutinės vietos ateityje.    Prentice Hall redaktorius, atsakingas už biznio knygų leidimą.
1958 JAV Pradėta kurti LISP (interpretuojama kalba). Užbaigta 1960. LISP skirta sąrašų apdorojimui 'angl. LISt Processing'. Yra naudojama dirbtinio intelekto disciplinos vystymesi. Ją sukūrė John McCarthy dirbęs Masačusetso technologijų institute.
1958 m. rugsėjo 12 JAV Išradėjo Jack KilbyTexas Instruments firmos buvo atrasta integralinė schema. Robert Noyce, kuris vėliau įsteigė Intel firmą, taip pat atskirai dirbo prie šio atradimo. Intel vėliau perėjo prie šiuolaikinių mikroprocesorių. Patentui buvo pateikta 1959 m. ir jis gautas 1964 m. Šis patentas nebuvo pripažintas Japonijoje, todėl Japonijos įmonės dėl to nemokėjo jokių mokesčių, tačiau 1989 - po 30 metų teisinių ginčų Japonija šį patentą pripažino ir todėl Japonijos kopmpanijos turėjo sumokėti mokeščius iki 2001 metų - net po to kai patentas tapo nebegaliojančiu daugelyje pasaulio šalių.
1959 JAV Kompiuteriai, kurie sukurti tarp 1959 ir 1964 metų yra dažnai vadinami 'antros kartos' kompiuteriais. Juose buvo naudojami tranzistoriai ir spausdinti grandynai, dėl ko jie buvo mažesni. Galingesniuose antros kartos kompiuteriuose galima buvo naudoti tokių kaip FORTRAN (skirtos mokslo uždaviniams) arba COBOL (skirtos biznio uždaviniams) programavimo kalbų transliatorius, tai leido naudoti panašias į anglų kalbą komandas ir kas leido žymiai didesnį lankstumą kuriant programas įvairiems taikymams.
1959 JAV Grace Murray Hopper, vystydamas FLOW-MATIC, pradėjo kurti COBOL (angl. COmmon Business-Oriented Language - bendrą į biznį orientuotą kalbą). Ji buvo užbaigta 1961 m.
1959 TSRS TSRS pradėtas kurti ir gaminti Minsk pagrindinis kompiuteris. 1975 m. jų gamyba buvo nutraukta.

1960 dešimtmetis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Data Vieta Įvykis
1960 JAV
Europa
Išleista pirmoji struktūrizuota, procedūrinė programavimo kalba Algol.
1960 JK Sukurtas pirmasis kompiliatorių generatorius.
1960 Serbija Sukurtas CER-10 kompiuteris, naudojantis vakumines lempas. Jį sukūrė Serbijos (angl. Mihajlo Pupin Institute) institutas. Tai pirmasis kompiuteris Jugoslavijoje.
1961 JAV Kenneth Iverson, dirbęs IBM firmoje, sukūrė APL programavimo kalbą.
1962 JK Mančesterio universiteto komanda užbaigė ATLAS kompiuterio kūrimą. Šiame kompiuteryje buvo įgyvendinta daug architektūrinių naujovių: buferizavimas, pertraukimai, srautinis darbas, sluoksniuotoji atmintis, virtualioji atmintis ir atminties puslapiavimas. Jos paleidimo momentu tai buvo galingiausias kompiuteris pasaulyje.
1962 JAV Buvo pradėta dirbti prie Masačusetso technologijų instituto (MIT) fiziko Wesley A. Clark 1961 m. proto kūrinio Linc. Tai buvo pirmasis veikiantis nedidelio ir individualiam vartotojui prieinamos kainos kompiuterio prototipas. Pradžioje jis buvo naudojamas (angl. National Institutes of Mental Health), esantis Bethesda. Užbaigtas 1963 m. Daugelis jį laiko pirmuoju asmeniniu kompiuteriu.
1962 JAV MIT studentas Steve Russell sukūrė pirmąjį kompiuterinį žaidimą Spacewar!. Šis žaidimas dirbo DEC firmos PDP-1 kompiuteryje, konkūruojantys žaidėjai šaudė priešininko kosminius laivus, naudodami ankstyvąją valdymo svirties (angl. joystick) versiją.
1962 ? Buvo sukurtas AN/UYK-1 kompiuteris, turėjęs užapvalintus kampus, tam, kad galima būtų įnešti į Balistinių raketų povandeninį laivą. Jis buvo dalimi pirmosios satelitinės navigacijos sistemos Transit.
1963 JAV Douglas Engelbart sugalvojo pelę, kuri nuo 1983 tapo populiaria su Apple kompiuteriais Macintosh ir buvo nenaudojama IBM firmos iki 1987 m. - nors su jais suderinamuose kompiuteriuose tokiuose kaip Amstrad PC 1512 buvo pradėti naudoti ankščiau.
1964 JAV Kompiuteriai, kurie buvo kuriami tarp 1964 ir 1972 m. yra dažnai vadinami 'trečios kartos' kompiuteriais. Jie naudojo pirmuosius integralines schemas, kas leido kurti dar mažesnius kompiuterius. Tipiniu tokių kompiuterių pavyzdžiu gali būti IBM System/360 serijos pagrindinis kompiuteris, kai mažesni minikompiuteriai buvo pradėti naudoti atliekant skaičiavimus mažesnėse organizacijose.
1964 JAV IBM sukūrė PL/I programavimo kalbą.
1964 JAV Pradėta gaminti pirmoji IBM System/360 suderinamų kompiuterių seriją. Iki 1968 m. buvo parduota 14 000 šių kompiuterių.
1964 JAV DEC firmos PDP-8 minikompiuteris. Tai pirmasis minikompiuteris gaminamas firmos Digital Equipment (DEC). jis kainavo apie 16 000$.
1964 JAV MIT, vadovaujant J.C.R. Licklider, pradėjo MAC projektą. Universiteto miestelyje buvo pastatyta keletas terminalų prijungtų prie pagrindinio kompiuterio, naudojant laiko padalinimo mechanizmą. Skalbimų lenta ir elektroninis paštas tapo populiariu pritaikymu.
1964 Serbija Serbijos Mihajlo Pupin Institute pagamino CER-20 - "elektroninę buhalterinę mašiną".
1965 JAV Electronics laikraštyje, išleistame jo 35-ųjų metinių proja, Gordon Moore išspausdino straipsnį Moore's law. Šiame straipsnyje jis mini, kad „procesoriaus sudėtingumas kasmet dvigubėja“. Ši taisyklė buvo peržiūrėta 1975 ir patikslinta: „sudėtingumas padvigubėja kas dveji metai“.
1965 JAV Lofti Zadeh (University of California, Berkeley) sukūrė Fuzzy logic, kuris apdorojo apytikslius duomenis, tokius kaip „apie 100“.
1965 TSRS TSRS buvo sukurtas pagrindinis kompiuteris BESM-6.
1965 JAV Thomas E. Kurtz ir John KemenyDartmouth College (JAV) sukūrė BASIC programavimo kalbą(angl. Beginners All Purpose Symbolic Instruction Code). Iki 1975 ji nebuvo įgyvendinta mikrokompiuteriuose. Tai pirmoji sukurta programavimo kalba leidžianti naudoti laiko paskirstymo mechanizmus, tokius kaip DTSS (angl. Dartmouth Time-Sharing System) arba GCOS.
1965 JAV ARPA (angl. Advanced Research Projects Agency) sukūrė paketų komutavimą. Tai leido pradėti kompiuterių tinklų kūrimą. Pirmasis kompiuterių ryšio užmezgimas įvyko 1969 m. lapkričio 21 d. tarp Stanford ir UCLA.
1965 JAV Control Data Corporation sukūrė pirmąjį superkompiuterį CDC 6600.
1966 JAV Hewlett-Packard firma pradėjo savo bendros paskirties kompiuterių biznį, išleidęs savo HP-2115 kompiuterį, skirtą skaičiavimams, ir pasiūlydamas skaičiavimų galimybes, kurios iki to laiko buvo galimos tik daug didesniuose kompiuteriuose. Jis palaikė platų spekrą programavimo kalbų, tarp jų BASIC, Algol, ir FORTRAN.
1966 Serbija Serbijoje Mihajlo Pupin Institute išleido CER-200.
1967 JAV Buvo pradėtas Pascal programavimo kalbos kūrimas. Jis baigtas 1971 m. Buvo remiamasi Algol programavimo kalba. Šią programavimo kalbą sukūrė Niklaus Wirth kaip mokomąją priemonę.
1967 JAV David Noble, vadovaujant Alan Shugart, iš IBM firmos išrado diskelį, kuris buvo panaudotas System/370 kompiuteryje. Licencijos mokesčiai buvo sumokėti daktarui Yoshiro NakamatsuTokijo, kuris 1950 m. buvo užpatentavęs diskelio įdėją.
1967 Serbija Serbijoje Mihajlo Pupin Institute (Jugoslavija) buvo sukurtas CER-22 - pirmasis tranzistorinis kompiuteris.
1968 JAV Robert Noyce ir keletas jo draugų įsteigė Intel firmą.
1968 JAV Seymour Papert ir komanda iš MIT sukūrė LOGO programavimo kalbą.
1968 JAV
Bet iš tikrųjų ... ar jis yra geras?    —IBM Advanced Computing Systems Division inžinieriaus komentaras apie mikrograndyną.
1968 JAV San Francisco (angl. Fall Joint Computer Conference) Douglas Engelbart pademonsravo interaktyvius skaičiavimus: pelę, ekrano langus, hypertekstą ir viso ekrano žodžių apdorojimą.
1969 JAV angl. United States Department of Defense pradėjo ARPANET projektą tirdami kompiuterių tinklus. Jis padėjo pagrindus Interneto tinklui. Kuris 1970-1979 m. tapo prieinamu ir naudojamu realaus laiko ryšiui daugelyje universitetų ir stambių organizacijų, kurios nesusiję su karine pramone.
1969 m. balandžio 7 JAV Buvo publikuotas pirmasis Request for Comments, RFC 1. RFC'ai (kompiuterinių tinklų darbo grupė, Request For Comment) yra serija dokumentų, kurie yra naudojami kuriant ir apibrėžiant kompiuterių tinklų protokolus. Iš pradžių jie aprašė ARPANET pagrindus. Šiuo metu jų yra tūkstančiai aprašančių ivairius Interneto aspektus. Bendrai šie dokumentai aprašo viską apie Interneto ryšius ir reikalavimus kompiuteriams šių ryšių užtikrinimui. Tarp jų, pavyzdžiui, yra ir aprašantys TCP/IP kompiuterių tinklą arba kaip kaip turi būti rašoma email antraštė.
1969 ? EIA (angl. Electronic Industries Association) išleido RS-232 (nuosekliosios sąsajos) standartą.
1969 JAV Data General pardavė apie 50 000 Nova po 8 000$. Nova buvo pirmasis 16-bitų minikompiuteris ir atvėrė kelią žodžio ilgiui, kuris yra kartotinis 8-bitų baitui. Jame buvo pirmą kartą panaudoti Fairchild Semiconductor sukurti vidutinio integralumo lygio (MSI) grandynai. Vėliau sekę modeliai jau naudojo aukšto integralumo lygio (LSI) grandynus. Taip pat reikia pažymėti, kad visas centrinis procesorius buvo sutalpintas vienoje 15-colių spausdintinėje grandyno plokštėje.

1970 dešimtmetis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Data Vieta Įvykis
1970
spalis
JAV Intel firma sukūrė pirmąją RAM mikroschemą. Ji buvo pavadinta 1103 ir turėjo 1 K-bito (1024 bitų) talpą.
1970 JAV Pradėta kurti UNIX operacinė sistema. Ji vėliau buvo realizuota C programavimo kalba ir todėl buvo lengvai pernešama bei vėlesnė versijos galėjo būti lengvai panaudotos įvairiuose skirtinguose kompiuteriuose, tame tarpe ir IBM PC. Ji ir jos klonai (tokie kaip GNU/Linux) ir iki šiol yra plačiai naudojami tinklo serveriuose ir mokslinėse darbo stotyse. Ją sukūrė Ken Thompson ir Dennis Ritchie.
1970 JAV Sukurta Forth programavimo kalba. Ši paprasta ir aiški programavimo kalba buvo PostScript ir Java programavimo kalbos.
1970 birželis JAV Steve Geller, Ray Holt ir jų komanda iš AiResearch irAmerican Microsystems baigė kurti „skraidantį“ procesorių, skirtą JAV armijos F-14 Tomcat naikintuvams. Procesoriuje buvo naudojamos integralinių grandynų mikroschemos, naudojamos greituose, galinguose ir stipriuose programuojamuose kompiuteriuose, kurie buvo sutalpinti į labai mažą apribota lėktuvų erdvę.
1970
birželis
JAV CTC sukūrė Datapoint 2200 - masiskai gamintą programuojamą terminalą. Jo kelių mikroschemų CPU padėjo pagrindus sukurti Intel 8008 procesorių. Šiame terminale buvo įmontuotas ekranas ir juostų įrenginys ir visa sistema paliko tam tikrus pėdsakus IBM Selectric typewriter sistemoje. Vartotojai greitai pradėjo vartoti tokią sistemą kaip nepriklausomą kompiuterį. Toks funkcinis vienetas vėliau nuo 1980 m. buvo pradėtas vadinti asmeniniu kompiuteriu ir jis yra naudojamas iki šiol.
1971 JAV Ray Tomlinson sukūrė pirmąją programą, kurios pagalba galima buvo persiųsti email pranešimą iš vieno kompiuterio į kitą.
1971 lapkričio 15 JAV Intel firma išleido pirmąjį mikroprocesorių 4004, sukurtą Marcian Hoff. Jis ekvivalentiškai turėjo 2 300 tranzistorių ir buvo 4 bitų procesorius. Jis galėjo atlikti apie 60 000 operacijų per sekundę (0.06 MIPS), jo veikimo greitis 740 kHz.
1971 JAV Texas Instruments išleido pirmąjį leigvai nešiojamą elektroninį kalkuliatorių.
1971 Serbija Serbijos Mihajlo Pupin Institute buvo sukurta HRS-100 hybridinė kompiuterinė sistema.
1972 JAV Nolan Bushnell ir Ted Dabney įsteigė Atari firmą.
1972 JAV Išleistas Pong - plačiai žinomas kaip pirmasis arcade video žaidimas. Jį sugalvojo Allan Alcorn.
1972 ? Kompiuteriai kurie buvo sukurti po 1972 m. yra dažnai vadinami „ketvirtos kartos“ kompiuteriais. Juose buvo naudojama LSI (angl. Large Scale Integration) grandynai (tokie kaip mikroprocesoriai) - paprastai 500 arba daugiau komponentų mikroschemoje. Vėliau maždaug po penkių metų buvo sukurti VLSI (angl. Very Large Scale Integration) mikrodrandynai paprastai turėjo 10 000 ir daugiau komponentų. Ketvirtoji karta bendrai yra laikoma kad tęsiasi iki šių dienų, nors skaičiavimų galingumai auga, tačiau pagrindinės technologijos faktiškai lieka tos pačios.
1972 JAV Dennis Ritchie iš Bell Laboratories (JAV) sukūrė C programavimo kalbą (vieną Unix operacinės sistemos kūrimo priemonę). Jos pirmtake buvo B programavimo kalba, taip pat sukurta Bell laboratorijoje. C programavimo kalba yra labai populiari, įpatingai sistemų programavimui, nes ji labai lanksti ir greita. Ji laikoma, kad į skaičiavimų industriją įnešė gerai apgalvotus pažangius pasikeitimus, nes davė pradžią struktūriniam programavimui. Iš jos kilusi C++ programavimo kalba, kuri buvo sukurta apie 1980 m. taip pat davė postūmį atsirasti objektiniam programavimui.
1972 JAV Hewlett-Packard išleido pirmąją rankinį mokslinį kalkuliatorių, tas davė impulsą, kad paseno ir pradėjo būti nebenaudojama iki tol naudota inžinierių logaritminė liniuotė.
1972 m. balandžio 1 JAV Intel išleido 8008 mikroprocesorių.
1972 JAV Buvo užmegstas pirmasis tarptautinis ARPANET ryšys. ARPANET vėliau tapo Interneto tinklu.
1972 Norvegija Norsk Data firma paleido Nord-5 - pirmasis 32-bitų supermažas kompiuteris.
1973 JAV Grupė, vadovaujama Vinton Cerf ir Robert E. Kahn sukūrė TCP/IP protokolo paketą. Šis protokolas yra naudojamas internete.
1973 Prancūzija Alain ColmerauerUniversity of Luminy-Marseilles (Prancūzija) sukūrė Prolog programavimo kalbą. Joje buvo įvesta nauja loginio programavimo paradigma ir yra dažnai naudojamas kuriant ekspertines sistemas bei dirbtinio intelekto (angl. AI) programinę įrangą.
1973 JAV Don Lancaster sukūrė TV Typewriter, kuris pirmą kartą leido parodyti tekstinę-skaitmeninę informaciją standartiniame televizoriuje. Jis naudojo 120$ vertės elektroninę komponentę. Jį sudarė dvi atminties plokštės, kurios galėjo generuoti ir saugoti 512 simbolius, padalintus į 16 eilučių po 32 simpolius. 90-minučių kasetinė magnetinė juosta buvo naudojama kaip papildoma atmintis, kurioje galima buvo sutalpinti apie 100 puslapių teksto.
1973 JAV Sukurtas Ethernet tinklas, kuris tapo populiariu tinklu, leidžiančiu sujungti asmeninius ir kitus kompiuterius tarpusavyje ir kuris leido šiems kompiuteriams tarpusavyje dalintis duomenimis bei įrenginiais, pavyzdžiui, spausdintuvais. Šiuo būdu tarpusavyje sujungti kompiuteriai sudaro LAN tinklą.
1974 ?

CLIP-4 - pirmasis lygiagrečios architektūros kompiuteris.

1974 Kanada Micro Computer Machines firma (Kanada) išleido pirmąjį komercinį asmeninį kompiuterį MCM/70. Nors jame buvo naudojami plazminis displėjus, galima buvo programuoti aukšto lygio APL programavimo kalba ir svėrė tiktai 20 svarų, komerciškai jis žlugo.
1974 balandžio 1 JAV Išleistas 8080. Tai Intel firmos 8 Bitų mikroprocesorius. Be abejonės šis mikroprocesorius pradėjo mikroprocesorių revoliuciją. Tai žinomų kaip 80X86 (ir pentium) serijos procesorių linijos architektūros pradininkas. Jo procesorinis dažnis buvo 2 MHz ir vykdė 0.64 MIPS (milijonų operacijų per sekundę).
1974 JAV Motorola paskelbė apie MC6800 8 Bitų mikroprocesoriaus sukūrimą. Jį buvo galima lengviau panaudoti nei 8080, kadangi jam tiktai reikėjo elektros maitinimo ir nereikėjo papildomų mikroschemų. Skirtingai nei 8080 jis kainavo ne daugiau kaip bendros paskirties "skaičių traškintuvo / kompiuterio" CPU branduolys, bet daugiau kaip valdymo procesorius, skirtas gamybos kontrolei, bei išorinės įrangos procesorius.
1974 JAV Inžineriai Chuck Peddle ir Bill Mensch, užbaigę darbą prie Motorola 6800 CPU, paliko Motorola firmą ir perėjo į MOS Technology, Inc.
1974 gruodis JAV MITS firma išleido Altair 8800 kompiuterį, kuris yra trečiasis laisvai platintas asmeninis kompiuteris. 1974 m. gruodžio mėn., „Popular Electronics“ straipsnyje buvo informuojami žmonės apie šio kompiuterio užsakymo galimybes. Nepaisant ribotos atminties (256 baitų) ir riboto procesoriaus galingumo, apie 200 šių kompiuterių buvo užsakyta pačią pirmąją diena. 10 000 šių kompiuterių buvo parduota mokant po 397$ už kiekvieną. Altair naudota magistralė vėliau tapo S-100 magistralės standartu.
1975 JAV Bill Gates ir Paul Allen pirmą kartą įdiegė BASIC programavimo kalbos transliatorių į mikroprocesorių. Jis buvo parašytas MITS Altair pirmajam asmeniniam kompiuteriui. Tai davė inpulsą vėliau tais pačiais metais įsteigti Microsoft firmą.
1975 JAV Pradėta platinti Unix operacinė sistema.
1975 Norvegija Norvegijos kompanija Mycron išleido savo MYCRO-1 - pirmąjį vienplokštį kompiuterį.
1975 JAV Bill Gates ir Paul Allen įstaigė Microsoft firmą.
1975 JAV MOS Technology, Inc. išleido savo 6501 CPU. Jo kojelės yra suderintos su Motorola 6800, Dėl ko buvo pradėtas teismo procesas prieš MOS Technology. Todėl 6501 procesoriaus pardavimai buvo nutraukti ir pakeisti į 6502, kurio kojelės jau buvo nesuderinamos su 6800. 6502 tapo vienu iš populiariausių procesorių sekančius 10 metų.
1975 JAV Išleistas IBM 5100 kompiuteris, kuris turėjo integruotą klaviatūrą, displėjų ir išorinę atmintį, realizuotą magnetinėje juostoje, bei buvo panašus į asmeninius kompiuterius, kurie pasirodė po kelerių metų, nors jame nebuvo naudojamas mikroprocesoriaus
1975 lapkritis JAV Intel firmos išėję darbuotojai įsteigė Zilog firmą.
1976 m. balandžio 1 JAV Įkurta Apple Computer, Inc. pradėjo parduoti Apple I vienplokščius kompiuterius sukurtus Steve Wozniak ir Steve Jobs. Jie naudojo MOS Technology 6502 mikroprocesorius.
1976 JAV IBM firma pristatė pirmąjį lazerinį spausdintuvą IBM 3800. Pirmoji spalvota versija pasirodė prekyboje 1988 m.
1976 JAV Sukurta Intel 8085 mikroschema. Ji buvo 8080 mikroschemos pagerinta versija ir turėjo antaibį 8080 procesoriaus komandų aibei (kurios buvo naudojamos kaip papildomos komandos). Jam buvo reikalingas tik vienas 5V maitinimo šaltinis (kai tuo tarpu 8080 buvo reikalingi keli skirtingo galingumo maitinimo šaltiniai).
1976 JAV Zilog firma išleido Z80 mikroschemą. Ji turėjo antaibį 8080 procesoriaus komandų aibei, skirtą dirbti su papildomais registrais ir komandomis bei naudojo vieną maitinimo šaltinį. CP/M buvo parašytas jį skiriant 8080, bet galėjo buti naudojamas ir su Z80. Z80 buvo procesorius kurį naudojo namų kompiuteriai tokie kaip Tandy TRS-80, kuris išleistas 1977 m., Sinclair ZX Spectrum - 1982 m. ir daugelis kitų.
1976 JAV MOS Technology, Inc pristatė KIM-1 mikro kompiuterinę sistemą, norėdami pademonstruoti savo 6502 CPU.
1976 JAV Seymour Cray pristatė Cray-1 superkompiuterį. (Seymour Cray 1972 m. paliko Control Data firmą ir įstaeigė savo kompaniją) Ši skaičiavimo mašina yra žinoma už jos pasagos formos išdėstymą ir tai buvo pirmasis superkompiuteris, kuriame buvo praktiškai įgyvendinti vektorinės algebros skaičiavimai. Buvo parduota 85 šie superkompiuteriai. Kiekvienas iš jų kainavo apie 5 milijonus dolerių.
1976 JAV Commodore biržoje nupirko MOS Technology, Inc firmą. MOS kainavo 12 milijonų dolerių. Chuck Peddle įsidarbino Commodore vyriausiojo inžineriaus pareigose. Nupirkus MOS, Commodore pradėjo darbą prie Commodore PET.
1977 JAV Commodore pristatė Commodore PET. Jis turėjo 4KB RAM, integruotą kasečių skaitytuvą ir 9" monochrominį displėjų.
1977 JAV
Nėra nieko keista, kad kiekvienas užsinorės kompiuterio savo namuose.    Digital Equipment Corporation firmos prezidentas, pirmininkas ir steigėjas Ken Olsen.
1977 birželio 5 JAV Pristatytas Apple II kompiuteris. Jis turėjo atvirą architektūrą, naudojo spalvotą grafiką ir turėjo elegantiškai sukurtą sąsają su diskelių įrenginiu. Jis taip pat turėjo taip vadinamą "angl. killer app" programinę įrangą, skirtą verslo pasauliui, t. y. VisiCalc skaičiuoklės programą.
1977 rugpjūtis JAV Tandy išleido TRS-80 su "Level I BASIC". Nors TRS-80 turėjo 4K BASIC (dalinę versiją plačiai žinomos "Li-Chen Wang Basic") ir siaubingą grafiką, jis greitai tapo bestseleriu.
1977 rugsėjis JAV Heathkit sukūrė H8 namų kompiuterį. Jis naudojo Intel 8080a procesorių ir buvo platinamas su HDOS (angl. Heathkit Disk Operating System) ir Benton Harbor BASIC. Tai buvo komplektas.
1978 JAV Tandy atnaujino TRS-80, panaudodamas Microsoft 8K "Level II BASIC", ir sukurdamas "išplėstinęs sąsajas", kurios leido pridėti 32KB RAM, diskelių įrenginį ir sąsają su printeriu. Su šiais priedais TRS-80 tapo perspektyviu verslo kompiuteriumi.
1978 m. birželio 8 JAV Intel pristatė savo Intel 8086 16 bitų mikroprocesorių. Šio procesoriaus dažnis buvo 5, 8 ir 10 MHz. Jo komandų aibę sudarė apie 300 operacijų. Pradžioje greičiausiu procesoriumi buvo 8 MHz versija, kuri galėjo pasiekti 0.8 MIPS greitį ir kurį sudarė 29 000 tranzistorių.
1978 Japonija Išleistas Arcade Video žaidimas 'Space Invaders', nuo kurio prasidėjo susižavėjimas video žaidimais. 1979 m. pasirodęs Atari's Asteroids patvirtino išaugusį populiarumą.
1979 JAV Jean Ichbiah ir jo komanda iš Honeywell sukūrė Ada programavimo kalbą, skirtą (angl. US Department of Defense.
1979 birželio 1 JAV Buvo sukurtas Intel 8088 procesorius, suderinamas su Intel 8086 ir turintis 8-bitų duomenų magistralę. Šis procesorius leido atpiginti jį naudojančius kompiuterius. Jis buvo pasirinktas naudoti IBM PC kompiuteryje, todėl šį Intel procesorių turėjo milijonai suderinamų su IBM-PC kompiuterių.
1979 JK Jungtinėje Karalystėje paleistas Commodore PET. Jame buvo naudojamas 1 MHz 6502 procesorius, turėjo monochromatinį ekraną ir tik 8 KB RAM. Kainavo 569£. Už 776£ galima buvo nusipirkti versiją turinčią 16 KB RAM, o už 914£ galima buvo gauti 32 KB RAM.
1979 Nyderlandai
Japonija
Buvo išrastas kompaktinis diskas.
1979 JAV Motorola paleido pirmąjį 68k šeimos 68000 mikroprocesorių. Po penkių ir daugiau metų jis buvo naudojamas tokiuose kompiuteriuose kaip Apple Macintosh, Atari ST ir Commodore Amiga.
1979 JAV Greitai po V7 Unix laidos, kurios sudėtyje jau buvo UUCP - ryšių protokolas naudojantis standartines telefono linijas, pasirodymo Tom Truscott ir Jim Ellis sukūrė Usenet - globalią diskusijų grupių sistemą. Šiuo metu, ji naudoja Interneto protokolą ir vis dar yra populiari.
1979 JAV Keturi nepatenkinti Atari programuotojai paliko šią firmą ir įsteigė Activision - pirmąją trečios šalies video žaidimų platinimo firmą.
1979 JAV IBM kompiuteriai negalėjo dominuoti naujų asmeninių kompiuterių rinkoje lyginant su tokiais kaip Apple II ir Commodore PET kompiuteriais. Todėl IBM pradėjo darbą prie savo asmeninio kompiuterio. 1981 m. rugpjūčio 12 d. jie šį darbą baigė išleisdami į rinką IBM PC kompiuterį.
1979 JAV Texas Instruments išleido TI-99/4 mikrokompiuterį. Šį sistema daugiausiai naudojo audio kasetes informacijos saugojimui, taip pat turėjo ROM modulį, panašiai kaip žaidimų irenginiai, skirtą verslo informacijos saugojimui. Papildomai, TI padarė prieinamą garso sintezatorių, naudojant jų pačių sukurtą mikroschemą.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. A Brief History of Computing, by Stephen White. Šaltinis naudojamas pagal suteiktą teisę.