Activision

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Activision
Forma Dukterinė Activision Blizzard įmonė
Pramonė Video ir kompiuteriniai žaidimai
Įkurta 1979 m.
Centrinė įmonės būstinė Santa Monika, Kalifornija, JAV
Produkcija Crash Bandicoot serija
Call of Duty serija
Guitar Hero serija
Spider-Man serija
Spyro the Dragon serija
Tony Hawk serija
James Bond serija, Prototype serija
Pajamos $2,9 milijardo USD (2008)[1]
Savininkas (-ai) Vivendi
Darbuotojų 4000
Holdingas Activision Blizzard
Tinklalapis Activision.com

Activisionamerikiečių įmonė, platinanti kompiuterinius žaidimus (praeityje užsiėmė ir jų kūrimu), priklausanti prancūzų konglomeratuiVivendi SA“. Įkurta 1979 m. spalio 1 d.[2] ir buvo pirmoji pasaulyje nepriklausoma kompiuterinių žaidimų, skirtų žaidimų konsolėms, gamintoja ir platintoja. Dabar „Activision“ yra viena didžiausių kompiuterinių žaidimų platintojų pasaulyje, 2007 m. JAV ji buvo pirmoje vietoje.[3]

2007 m. gruodžio 2 d. buvo pranešta, kad „Vivendi“ žada įsigyti „Activision“ įmonę. 2008 m. liepos 9 d. „Activision“ susijungė su „Vivendi Games“ ir suformavo naują bendrovę – „Activision Blizzard“.[4] „Activision“ ir toliau egzistuoja, tik kaip dukterinė „Activision Blizzard“ įmonė, ir toliau kuria ir leidžia tokius žaidimus, kaip Call of Duty, Guitar Hero bei bendrovei „Vivendi“ priklausančias Crash Bandicoot ir Spyro the Dragon serijas.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

„Activision“ būstinė Santa Monikoje, Kalifornijoje

Anksčiau žaidimų konsolių žaidimus platindavo patys kūrėjai, pvz., „Atari“ buvo vienintelė žaidimų, skirtų Atari 2600 konsolei platintoja. Dėl to nukentėdavo kūrėjai. Jie negaudavo honorarų bei kreditų už pelningai parduotus žaidimus.[5] To pasekoje programuotojai atsisakydavo savo projektų. „Activision“ tapo pirmąja 2600 konsolei skirtos programinės įrangos platintoja.[6] Kitaip nei „Atari“, kompanija rėmė žaidimų kūrėjus.

Įmonę įkūrė Džimas Levis, Ričardas Makmoras ir buvę „Atari“ programuotojai Deividas Kreinas, Laris Kaplanas, Alanas Mileris ir Bobas Vaithedas. Pastarųjų programuotojų, kurie buvo suprojektavę daugiau kaip pusę „Atari“ žaidimų, pasitraukimas iššaukė teismo procesus tarp abiejų kompanijų, kurie tęsėsi iki 1982 m. Konsolių žaidimų rinkai smunkant žemyn, „Activision“ pradėjo kurti žaidimus namų kompiuterių rinkai bei įsigyti mažesnius žaidimų leidėjus.

1982 m. „Activision“ išleido Pitfall!, kuris, manoma, buvo pirmasis platformer žanro žaidimas[reikalingas šaltinis] ir taip pat pelningiausias žaidimas, skirtas Atari 2600 konsolei. Žaidimo sėkmė kūrėjus paskatino sukurti daugelį klonų ir šis žanras tapo pagrindu 1980-ųjų metų žaidimams. Pasirodo ir šio žaidimo žaidimo automatų.

1986 m. birželio 13 d. „Activision“ susijungė su dialogais paremtų nuotykių žaidimų kūrimo pradininke „Infocom“. Džimas Levis labai mėgo šios kompanijos žaidimus. Maždaug po šešių mėnesių Briusas Deivisas perėmė vadovavimą įmonėje. Deivisas nuo pat pradžių buvo prieš susijungimą, jo vadovavimas buvo itin griežtas. Galop 1989 m. po kelių nuostolingų metų, „Activision“ uždarė „Infocom“ studiją, pakviečiant tik 11 iš 26 įmonės darbuotojų persikelti į „Activision“ būstinę Silicio slėnyje. Penki sutiko.[7]

1988 m. „Activision“ be video žaidimų kūrė ir kitokias programas, kaip kad verslo taikomąsias programas. To pasekoje, „Activision“ pakeitė pavadinimą į „Mediagenic“ tam, kad jos pavadinimas atspindėtų visą įmonės veiklą. Kontroliuojant „Mediagenic“ įmonei, „Activision“ tęsė žaidimų platinimus įvairioms platformoms, kaip kad Nintendo Entertainment System, Sega Master System, Atari 7800, Atari ST, Commodore 64 bei Amiga.

Naujoji era[taisyti | redaguoti kodą]

Kompanijai atėjo sunkus metas. Slegiamą milijoninių nuostolių, patirtų po patentų teisminių procesų, „Mediagenic“ įmonės vadovavimą perėmė Robertas Kotikas (Robert Kotick). Norint išvengti bankrutavimo, „Mediagenic“ susijungė su „The Disc“ kompanija.

1992 m. įmonė susigrąžino ankstesnįjį pavadinimą, persikėlė į Santa Moniką, Pietų Kalifornijoje ir nusprendė užsiimti tik žaidimų kūrimu bei platinimu.

1991 m. „Activision“ išleido 20-ties „Infocom“ žaidimų CD rinkinį pavadinimu „Prarastieji Infocom lobiai“ (angl. The Lost Treasures of Infocom). Rinkinio sėkmė, paskatino išleisti antrąjį 11 žaidimų rinkinį – „Prarastieji Infocom lobiai II“.

1989 m. įmonė išleido MechWarrior, paremtą bendrovės „FASA“ žaidimu – BattleTech. 1995 m., po dvejų metų atidėliojimo dėl vidinių nesutarimų, išleido MechWarrior 2. Dėl šitų atidėliojimų „FASA“ nepratęsė licencijos teikimo sąlygų. „Activision“ į tai atsakė išleisdama dar kelis MechWarrior 2 pavadinimo žaidimus, nepažeidžiant licencijos sąlygų. Tai buvo NetMech, MechWarrior 2: Ghost Bears Legacy ir MechWarrior 2: Mercenaries. Visa MechWarrior 2 serija uždirbo per $70 mln. JAV dolerių.[8]

Mechwarrior 2 variklis buvo panaudotas Interstate '76 (1997) ir Battlezone (1998) žaidimuose.[9]

Susijungimas su „Vivendi“[taisyti | redaguoti kodą]

2007 m. gruodžio mėn. buvo pranešta, jog „Activision“ ketina susijungti su „Vivendi Games“, kuriai priklauso žaidimų kūrėjas ir platintojas „Blizzard“. 2008 m. buvo suformuota nauja bendrovė – „Activision Blizzard“, jos vadovu tapo buvęs „Activision“ vadovas Robertas Kotikas. „Vivendi“ yra didžiausia grupės akcininkė.[10] Įmonės vertė apytikriai yra $18,9 mlrd., daugiau už „Electronic Arts“, kurios vertė siekia $14,1 mlrd.[11]

2011 m. vasario 9 d. „Activision“ pranešė, jog nutraukia anksčiau buvusios pelningos Guitar Hero frančizės gamybą, įvykių eigoje buvo atleista apie 500 darbuotojų. Vėliau buvo pranešta, kad serijos plėtojime daroma pertrauka.

Studijos[taisyti | redaguoti kodą]

Activision filialai

Dabartinės[taisyti | redaguoti kodą]

Uždarytos[taisyti | redaguoti kodą]

Parduotos[taisyti | redaguoti kodą]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]